Prognozės rodo, kad, nors ir tikėtasi, šiandien geomagnetinės audros nesulauksime – štai kas laukia artimiausiomis dienomis.
Paaiškėjo, ar jau nurimo magnetinė audra
Meteoagent.com duomenimis, šiandien magnetinė audra nėra prognozuojama. Pranešama, kad geomagnetinio lauko intensyvumas nukris iki vos 3 balų.
Rytoj, gruodžio 11 dieną, magnetinės audros taip pat nebus. Prognozuojama, kad geomagnetinio lauko aktyvumas bus dar silpnesnis – sieks vos 2,7 balo.
Poryt, gruodžio 12 dieną, magnetinė audra nėra numatoma. Nors geomagnetinio lauko intensyvumas šiek tiek pakils, t. y. iki 3,3 balo, tačiau tai nebus sveikatai pavojinga prognozė.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) taip pat pasidalijo artimiausių trijų dienų prognozėmis.
Fiksuojami duomenys, kad šiandien maksimaliai geomagnetinio lauko intensyvumas pakils iki 3 balų. Tai rodo, kad magnetinės audros nebus.
Rytoj geomagnetinio lauko intensyvumas daugiausiai pasieks vos 2,67 balo, o ši prognozė taip pat nėra pavojinga.
Poryt bus galima tikėtis truputėlį pakilusio geomagnetinio lauko intensyvumo – iki 3,33 balo – vis tik tai žalos organizmui nepadarys.
Kraujospūdžio „šokinėjimas“
Vienas iš magnetinės audros poveikių sveikatai – kraujospūdžio pakilimas, tad dalijamės su jumis ankstesniu pokalbiu su „Camelia“ vaistininke Asta Krušniene, kuri papasakojo, koks turėtų būti normalus kraujospūdis ir ką daryti, kai jis „šokinėja“.
Vaistininkė pabrėžė, kad padidėjęs kraujospūdis gali būti visiškai „tylus“ – žmogus nieko nejaus. Vis dėlto daliai žmonių organizmas siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.
„Paprastai padidėjusio kraujospūdžio gali ir nepastebėti, nes jis gali būti nejaučiamas. Bet jeigu jaučia, tai tada gali būti paraudęs veidas, spaudimas galvoje, galvos svaigimas ar pykinimas“, – aiškino A. Krušnienė.
Prie tokių požymių ji prideda ir nerimą – pasak jos, kai kuriems žmonėms kraujospūdžio pakilimas pasireiškia psichologiniu diskomfortu.
Kraujospūdžiui krentant, simptomai paprastai būna aiškesni – silpnumas, šaltas prakaitas, apsvaigimas, noras atsisėsti ar atsigulti. Tokiu atveju, svarbu įvertinti, ar tai pavienis atvejis, ar pasikartojantis reiškinys.
„Pagrindinis dalykas – atstatyti skysčius ir elektrolitus. Jeigu žmogui kraujospūdis visada buvo normalus, o staiga nukrito – pirmiausia reikia atsigerti, suvalgyti kažką sūresnio, o jei žmogus diabetikas – būtinai pasimatuoti cukrų“, – aiškina vaistininkė.
Ji pridūrė, kad trumpalaikį pakritimą gali padėti sumažinti ir stipresnė arbata su kofeinu, tačiau tai nėra gydymas, o tik laikinas palengvinimas.
„Čia toks negydymas – tik tam kartui“, – pabrėžė specialistė.
Kodėl kraujospūdis šokinėja ir kada būtina kreiptis į gydytoją?
Vaistininkė A. Krušnienė sakė, kad žmonės dažnai nesupranta, kodėl kraujospūdis vieną kartą būna aukštas, kitą – žemas. Pasak jos, tam įtakos turi labai daug priežasčių.
„Gali būti nesukontroliuotas cholesterolis, aterosklerotiniai pakitimai, neteisingai vartojami vaistai. Bet gali būti ir paprastesni dalykai – stresas, sūrus maistas, nemiga, nuovargis“, – vardijo ji.
Kraujospūdis gali kristi ir dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje – tai ypač aktualu sergantiems diabetu.
Specialistė akcentavo, kad jeigu žmogus pastebi reguliarų spaudimo svyravimą, būtina fiksuoti rodiklius.
„Reikia matuotis ryte ir vakare, savaitę ar dvi. Jeigu jis reguliariai aukštesnis nei 140/90 – kreiptis į gydytoją“, – sakė ji.
Į gydytoją būtina kreiptis ir tuo atveju, jeigu žmogaus kraujospūdis visada buvo normalus, o dabar nukrenta iki 90/60 ar dar mažiau.
Kraujospūdžio rodikliai skiriasi su amžiumi
Kraujospūdžio pokyčius gali lemti ir amžius – vaikų jis natūraliai žemesnis, suaugusiems nusistovi ties klasikiniu 120/80, o vyresniems žmonėms dažnai būna šiek tiek aukštesnis.
„Vyresni žmonės dažnai gerai jaučiasi su 140/90, tai jiems tarsi norma, bet jei rodikliai nuolat viršija šiuos skaičius – būtina gydytojo konsultacija“, – pažymėjo A. Krušnienė.
Ji priminė, kad gyvenimo būdas yra nepaprastai svarbus faktorius: miegas, stresas, kūno masės pokyčiai, mityba, hormoniniai svyravimai.
„Tas gyvenimo būdas daug įtakoja“, – sakė vaistininkė.
Kalbėdama apie mitybą, ji akcentavo, kad druska gali didinti kraujospūdį, o žemas spaudimas dažniausiai pagerėja, kai organizmui trūksta elektrolitų ar skysčių.
Kofeinas ir energetiniai gėrimai taip pat turi įtakos kraujospūdžio kilimui, o magnio trūkumas gali lemti tiek pakilimą, tiek kritimą.
„Kai padidėjęs kraujospūdis – magnis tikrai būtų gerai“, – pridūrė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
