„Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, kokias klaidas dažniausiai daro gyventojai ir kaip iš tikrųjų reikėtų žiūrėti į svorio metimą.
Ieško stebuklo tabletėje
„Žmonės dažnai ateina į vaistinę ieškoti stebuklingų maisto papildų, kurie padėtų numesti svorio be pastangų – kad nereikėtų nei sportuoti, nei keisti mitybos. Nori, kad tiesiog nebesinorėtų valgyti. Tačiau tokių papildų, kurie darytų stebuklus, tiesiog nėra“, – sako vaistininkė.
Pasak jos, vieninteliai papildai, kurie gali šiek tiek padėti – tai tokie, kurių sudėtyje yra tirpių skaidulų. Jos sugeria vandenį, išbrinksta skrandyje, todėl ilgesnį laiką jaučiamas sotumas, mažėja noras užkandžiauti.
Tačiau, anot J. Aganauskaitės-Žukaitės, tokie papildai tinka tik tiems, kurie dažnai užkandžiauja ne dėl emocinių, o dėl fiziologinių priežasčių.
Jei žmogus linkęs į emocinį valgymą – kai maistas tampa reakcija į stresą, nerimą ar nuobodulį – tokie papildai nepadės.
Per griežta dieta – pavojingas žingsnis
Viena iš pavojingiausių klaidų – per didelis kalorijų apribojimas.
„Kai žmonės per greitai mažina kalorijas, organizmas sulėtina medžiagų apykaitą. Atsiranda nuovargis, mieguistumas, silpnumas. O po kelių dienų gali ištikti persivalgymas – organizmas tarsi atsigriebia už patirtą trūkumą“, – aiškina vaistininkė.
Taip pat, pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, perdėtas kalorijų skaičiavimas gali virsti tikra paranoja dėl maisto ir net sukelti valgymo sutrikimus, tokius kaip anoreksija ar bulimija.
„Žmogus gali įklimpti į paranoją – skaičiuoja kiekvieną kąsnį, vengia eiti į miestą su draugais, nes nežino, kiek kalorijų turi patiekalai restorane. Tai jau nėra sveika. Reikia suprasti maisto vertę, bet nereikia gyventi su skaičiuotuvu rankoje“, – sako vaistininkė.
Tiesa, specialistė pabrėžia, jog saikingas kalorijų skaičiavimas nėra žalingas. Pasak jos, kiekvienam vertėtų žinoti, kiek maždaug kalorijų yra jų mėgstamuose maisto produktuose, o optimalus kalorijų deficitas turėtų sudaryti apie 10–20 proc. nuo įprasto dienos kalorijų kiekio.
Ji siūlo išmokti įvertinti, kurie produktai yra kaloringi – kaip avokadai ar riešutai – ir tiesiog mokytis saiko.
Sportas be mitybos – mažai efektyvus
Dar viena klaida – tikėtis, kad sportas vienas gali „sudeginti“ visas kalorijas ir spręsti antsvorio problemą.
„Mityba sudaro net 70–80 proc. viso rezultato. Sportas svarbus raumenų tonusui, sveikatai, bet svorio metimas vyksta daugiausia dėl mitybos pokyčių“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Taip pat svarbu neapsigauti matuojant vien tik kūno svorį. Jei žmogus sportuoja, jo kūnas keičiasi: deginami riebalai, auga raumenys. Todėl svarstyklės gali rodyti tą patį ar net didesnį skaičių.
Vietoj to rekomenduojama stebėti kūno apimtis, jėgų padidėjimą, drabužių pasikeitimus.
Trumpalaikės dietos – tik iliuzija
Pasak vaistininkės, itin dažnai žmonės, ypač moterys, pasiduoda trumpalaikių dietų žavesiui: „Keto, detoksai, sulčių ar kefyro dietos – jos visos veikia tik trumpai. Po to svoris grįžta, dažnai net su kaupu. Tai vadinamasis „jojo“ arba bumerango efektas.“
Taip pat moterys dažnai riboja baltymus, bijodamos „apsunkti“. Tačiau baltymai būtini raumenų palaikymui ir ilgalaikiam sotumo jausmui.
Galiausiai, J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad sveikas svorio metimas neįmanomas be tinkamo poilsio ir emocinės sveikatos.
„Nemiga, stresas kelia alkio hormono lygį, silpnina savikontrolę. Prasideda užburtas ratas – stresas, alkis, emocinis valgymas, vėl stresas. Tam reikia ieškoti pagalbos ne tik vaistinėje, bet ir pas psichologus, dietologus, kitus specialistus“, – reziumuoja vaistininkė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
