Nenumokite ranka į dingusias mėnesines: gali įspėti apie ligą, nuo kurios merginos net miršta

Valgymo sutrikimai tampa vis didesne problema mūsų visuomenėje. Dar būdamos paauglės merginos trokšta sulieknėti, o dažnai tai daro ir drastiškomis priemonėmis. Tokie savo kūno alinimai neretai baigiasi išnykusiomis mėnesinėmis ar net prarastu vaisingumu.

Kokie simptomai gali sufleruoti apie esančią nervinę bulimiją ar nervinę anoreksiją? Kaip laiku juos pastebėti ir kaip ginekologai diagnozuoja, kad mėnesinės išnyko būtent dėl valgymo sutrikimų? Į visus šiuos klausimus tiesioginės transliacijos metu atsakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro akušerė-ginekologė, profesorė Žana Bumbulienė.

Gydytoja, kodėl ginekologai kalba apie valgymo sutrikimus? Ar tai nėra psichiatrų reikalas?

Iš tikrųjų, valgymo sutrikimai priklauso lyg ir psichiatrams, bet pacientės neina pagal diagnozę pas tam tikrą specialistą. Jos eina pagal simptomus – jeigu kažkas nutinka, pacientės ateina pas specialistą paklausti, kas gi čia tokio. Labai dažnai mergaitės, net ir sergančios nervine anoreksija, lyg ir žino, kad laikosi griežtų dietų ir nevalgo, bet tai, kad joms išnyksta mėnesinės, jas lyg pabudina ir jos išsigąsta.

Kartais išsigąsta ir ne jos, bet tėvai. Tėvams kyla įvairios mintys, kodėl jų paauglei dukrai išnyko mėnesinės, būtent dėl to ir ateina pas ginekologą.

Ar išnykusios mėnesinės yra vienintelis simptomas, kuris išgąsdina?

Negaliu pasakyti. Kaip ginekologė iš savo pusės matau, kad kartais būnu tuo pirmuoju gydytoju, į kurį kreipiasi būtent nervine anoreksija ar nervine bulimija serganti pacientė.

Kai pacientė pas jus ateina dėl išnykusių mėnesinių, ar jūs iš karto matote, kad ji serga nervine anoreksija ar bulimija?

Aš beveik iš karto matau. Kai pradedu kalbėti ir uždavinėti specifinius klausimus, aš surinkusi duomenis jau iš esmės žinau diagnozę. Norėdami įrodyti tai pacientei ar jos tėvams, taip pat atliekame ir papildomus tyrimus. Tačiau dažniausia iš tikrųjų tai matosi. Tai gali būti labai mažai sverianti mergaitė, kaulėta, sušalusi.

REKLAMA

Kaip taisyklė, tokios mergaitės būna tikros perfekcionistės, labai gerai mokosi, dalyvauja įvairiuose būreliuose. Jos turi tam tikrą etaloną, kaip atrodo ideali paauglė ar būsimoji moteris. Todėl jos ir stengiasi atitikti tą idealą, o, kaip žinote, mūsų laikais tas idealas yra plona, jauna, graži, prisižiūrėjusi mergina.

Nervine bulimija ar nervine anoreksija sergančios paauglės neretai būna labai uždaros, nekalbančios apie savo problemas. Kokiais būdais jūs kaip gydytoja iš jų išgaunate reikiamą informaciją?

Visų pirma, klausiu dėl kokių skundų ji pas mane atėjo. Kai man pacientė pasako, kad jai išnyko mėnesinės, tai man galvoje iš karto užsidega raudona lemputė. Dėl to, kad aš, iš tikrųjų, labai daug konsultuoju mergaičių dėl mėnesinių nebuvimo ar išnykimo. Turiu tam tikrą statistiką ir žinau, kad mėnesinių išnykimas daugiau nei pusei jų bus funkcinė hipotaliaminė amenorėja. Jeigu vaizdžiai paaiškinti, tai yra susiję su energetiniu balansu mūsų organizme.

Normali paauglė, kurios organizmas auga, turi gauti pakankamą kalorijų kiekį. Tuomet balansas turi būti, kad gauna daugiau nei išnaudoja. Pats energijos išnaudojimas eina per kelis aspektus. Per didelis sporto krūvis, maisto ribojimas, pastovi įtampa ir stresas – visą tai lemia tokius sutrikimus.

Ar pastebėjote, kad mergaitėms taip nutinka ir prieš egzaminus?

Tikrai taip. Ateina dvyliktokės dėl išnykusių menstruacijų ir tai gal vienintelis atvejis, kai ištyrus ir nustačius diagnozę, aš pasakau, kad negydysiu. Tokiais atvejais rekomenduoju palaukti vasaros, kai paauglė jau būna pirmame kurse ir tada stebėti, grįžo menstruacijos ar ne.

Kokio masto yra ši problema? Ar labai dažna?

Deja, problema yra labai dažna ir tai prasideda dar paauglystėje. Kaip taisyklė, jeigu pro duris įeina liekna penkiolikmetė, besiskundžianti dingusiomis mėnesinės, dažniausia tai ir būna funkcinė hipotaliaminė amenorėja. Kodėl taip yra? Todėl, kad maždaug iki penkiolikos metų mergaitės, gal šioje vietoje ir psichologai galėtų daugiau paaiškinti, bet būtent šiame tarpsnyje jos neturi pakankamai valios sau reguliuoti mitybą, reguliuoti maistą, kiek suvalgyti, kiek ne.

REKLAMA

Jau kai mergina yra aštuoniolikmetė, ji pakankamai protingai reguliuoja savo maistą. O penkiolikmetės paauglės dažnai būna maksimalistės, jeigu dar kažkas ir pagiria iš šono, jas paskatina dar labiau lieknėti.

Jeigu paauglės akivaizdžiai neigia šią problemą, kaip jums pavyksta motyvuoti gydytis tokias mergaites?

Kartais tai padaryti būna labai sudėtinga. Buvo tokių atvejų, pavyzdžiui, kad pas mane į kabinetą ateina mama su dukra ir aš tokios mergaitės namo neišleidžiu. Iš karto iškviečiu greitąją pagalbą, susisiekiu su psichiatrais ir paguldome ją į ligoninę. Kai mergaitės ūgis, pavyzdžiui, 160 centimetrai, o ji sveria vos 36 kilogramus, iš karto matosi, kad yra išsekimas ir ji pas kitą gydytoją nenueis.

Jeigu aš ją paleisiu, ji gali net mirti. Deja, bet kas dešimtas nervinės anoreksijos atvejis yra mirtinas. Tokios mergaitės taip stipriai laikosi griežtų dietų, kad laiku nepastebėjus, sugrąžinti sveikatą jau būna nebeįmanoma.

Kalbant apie gydymą, labai svarbi pakankama mityba ir svorio prieaugis. Ji turi grąžinti tai, ką numetė. Kiekvienas iš mūsų turime idealų svorį ir tai labai svarbu paauglystėje, tik prie tam tikro svorio atsiranda mėnesinės. Ir jeigu tas svoris nukrenta žemiau minimalios ribos, organizmui tai signalas, kad jam neužtenka energijos, jis turėtų išjungti kurią nors sistemą. Širdies nesustabdysi, virškinimo trakto nesustabdysi ir galų gale yra reprodukcinė sistema. Tokia moteris yra per silpna, kad pastotų ir išnešiotų vaiką, todėl gali „atjungti“ šią sistemą. Taip ir nutinka.

Ar išsigydžius tokius sutrikimus, jie turi įtakos moters vaisingumui ateityje?

Tai labai sudėtingas klausimas. Kartais atrodo, kad atstatome svorį, paskiriame gydymą, viską sutvarkome, o mėnesinės kaip negrįžta, taip negrįžta. Naudojame ir hormonų terapiją mažomis dozėmis, skirtą tik stimuliavimui. Kai nieko nepavyksta, skiriame ir normalias dozes vaistų. Kartais ir po penkerių, dešimt metų mėnesinių savaime nėra.

REKLAMA

Problema yra baisi tuo, kad mes nežinome, ar pavyks iš to išeiti. Negaliu pasakyti kiek procentaliai, bet aš manau, 10 proc. pacienčių mėnesinės negrįžta visai arba atsistato po daugelio metų. Būna ir tokių kuriozinių atvejų, kad mėnesinių visai nebūna, o moteris pastoja. Esu turėjusi ir tokių pacienčių.

Kaip tinkamai maitintis mergaitėms?

Žiūrint, apie kokį mergaitės amžių yra kalbama. Paauglystėje turime valgyti viską, nėra ribojamas net cholesterolio kiekis, nes iš jo gaminami tam tikri hormonai. Maistas turi būti labai įvairus, nesu specialistė, bet kartais, kai pacientės užklausia, rekomenduoju apsilankyti pas dietologę ir aptarti, kas yra svarbu.

Būna ir kitos problemos, pavyzdžiui, kai paauglystėje labai pradeda augti svoris. Tai būdinga kitai patologijai ir vėl gi reikia žinoti, kaip maitintis. Niekada nieko nereikia daryti per jėgą, mums neužteks jėgų, kad visą gyvenimą laikytumėmės dietų. Mūsų požiūris į gyvenimą, streso lygis – visa tai labai svarbu.

Visą pokalbį su profesore žiūrėkite čia.


Rašyti komentarą...
V
Vitalija
2020-11-09 19:20:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gaila,kad jaunos panelės nesupranta,kas gresia.Tevai nesugeba atpažint,kad su vaiku kažkas yra ne taip,kad atsisako maisto.Ka padarysi,mada yra mada.Del jos galima ir gyvibė paukot.Tai jau psihikos sutrikimas gaunasi.
Atsakyti
-1

B
Bet
2020-11-09 18:55:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
kodėl slepiama informacija, kad dažniausia priežastis - kontraceptiniu medikamentų naudojimas ? Norgėj tai jau tapo epidemija
Atsakyti
-1

B
Blaivininkas
2020-11-09 18:41:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos vardas kilęs iš veiksmažodžio lieti, todėl viskas bus gerai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų