Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad kiekvienais metais, įsivyravus šiltiems orams ir išdžiūvus pernykštei žolei, aplinkosaugininkai ir ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema.
Kol kas žolė dar neišdžiūvusi, tad pranešimų apie deginamą žolę Aplinkos apsaugos departamentas dar nesulaukė, tačiau fiksuojami pirmieji pažeidimai.
„Turime 3 atvejus apie augalinės ir kitos kilmės atliekų deginimą, kur tarp kitų atliekų paminėta sausa žolė“, – teigė aplinkosaugininkai.
Gresia baudos
Jau daugybę metų kalbama apie tai, kokią žalą žolės deginimas daro ekosistemoms – deginant sunaikinami ne tik augalai, bet ir gyvūnėliai.
„Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.
Žolės deginimas atneša didelių nuostolių, pavyzdžiui, vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5-8 procentais“, – primena Aplinkos apsaugos departamentas.
Svarbu nepamiršti, kad degant sausai pievos paklotei, teršiamas aplinkos oras. Taip pakenkiama ne tik aplinkai, bet ir sveikatai.
Be to, už žolės deginimą galima užsitraukti baudą – Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas, atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį:
„Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 350 eurų.“
Galioja kelios išimtys
Taip pat gali būti vertinama ir aplinkai padaryta žala, tačiau yra tam tikrų išimčių, kurios taikomos ir žolės deginimui.
„Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Šiuose reikalavimuose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas“, – paaiškino Aplinkos apsaugos departamentas.
Tačiau kai sugrėbtų augalų ar jų dalių vienu metu deginama daugiau nei 5 kubiniai metrai tūrio arba iškart deginama keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą privaloma telefonu apie tai pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir / arba atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Deginimas taip pat turi būti nuolat stebimas, nepaliekama be priežiūros, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu, primena departamentas.
Pamatę deginamą žolę nedelskite
Vis tik, yra ne tik išimčių, bet ir ribojimų. Surinktus ar sugrėbtus augalus, jų dalis ar krūvas draudžiama deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, esant IV-V klasės miškų gaisringumui.
Taip pat draudžiama minėtas atliekas deginti miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose, miesteliuose.
„Draudžiama kartu ar atskirai su surinktais (sugrėbtais) augalais ir jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis – dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir kt.“, – priduria departamentas.
Draudžiama deginti ražienas, nenupjautą ir nesurinktą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, nenupjautus ar nenukistus sumedėjus augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Nesilaikant nurodytų nustatytų įstatymų, taikoma jau anksčiau minėta atsakomybė. Aplinkos apsaugos departamentas taip pat primena, kad pamačius degančią žolę negalima delsti, būtina iškart skambinti telefonu 112.
