žolės deginimas

Pavasariniai aplinkos tvarkymo darbai pačiame įkarštyje: grėbiami pernykščiai lapai, šalinami sudžiūvę augalų likučiai, karpomos šakos. Šių gamtinės kilmės atliekų gyventojai, nepaisydami aplinkosaugininkų įspėjimų, vis dar dažnai atsikrato užkurdami laužą, o ugnis gali greitai persimesti į sausą žolę. Aplinkos ministerija primena, kad žolės deginimas kelia didelių pavojų.  Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Praėjusį šventinį savaitgalį Alytaus rajono ugniagesiai gavo 6 iškvietimus gesinti gaisrus, kuriuos sukėlė pernykštės žolės deginimas. O netoli pamiškės sukurtas laužas net persikėlė į mišką Raitininkų seniūnijoje. Laimei, gaisrą pavyko greitai užgesinti. „Žolės deginti negalima, nes tai padaro labai daug žalos gamtai – sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Dar blogiau, kai ugnis pasiglemžia žmonių turtą ir gyvybes.

Su pavasariu ir šiltėjančiais orais Lietuvoje prasideda sukeliantis pavojų aplinkai žolės deginimas sukeliantis pavojų aplinkai, už kurį gresia baudos. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet ūkininkai nusprendžia deginti žolę, taip manydami, kad galės ne tik atsikratyti nereikalinga žole, bet ir petręšti dirvą. Specialistai atsako, kad tai – klaidingas požiūris.  Už žolės deginimo slypi daug pavojų aplinkai ir gresia baudos.  Nualina dirvą Savo „Facebook“ paskyroje Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė įrašą, kuriame atsako, ar deginama žolė patęšia dirvą. „Ar tiesa, kad deginama žolė patręšia dirvą? NETIESA.

Pavasarį atbudusi gamta kviečia pradėti įvairius darbus sode, tačiau vieno įpročio lietuviai niekaip neatsisako – sena žole atsikrato ją degindami. Už tokį neatsakingą veiksmą gali tekti paploninti piniginę. Aplinkos apsaugos departamentas pažymi, kad kiekvienais metais, įsivyravus šiltiems orams ir išdžiūvus pernykštei žolei, aplinkosaugininkai ir ugniagesiai susiduria su pernykštės žolės deginimo problema.

Nuo pirmadienio priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdys sustiprintą prevenciją dėl senos žolės deginimo. Iki balandžio 10-osios planuojama į reidus vykti ir po darbo bei savaitgaliais, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Liepsnojanti žolė – didžiulis nerimas miškininkams ir ugniagesiams. Kasdien tenka slopinti dešimtis tokių gaisrų ir saugoti, kad jie nepersimestų į miškus. Tad specialistai rengia reidus ir baudžia neatsakingai laužus kūrenančius ar specialiai žolę deginančius asmenis. Milžiniški juodi plotai – tai šią savaitę gaisro nusiaubta Vilniaus rajono Budreliškių kaimo pašonė. Pleškanti žolė pasiekė Taurų mišką, artėjo ir prie gyvenamųjų namų. Laimė, ugniagesiai spėjo ją sutramdyti.

Atėjus pavasariui, vis dažniau pasirodanti saulė traukia darbuotis lauke. Daugelis sodo darbų apima senų lapų, žolių, kitokių užsilikusių augalinės kilmės atliekų sutvarkymą, o per daugelį metų vis dar turime madą seną pernykštę žolę deginti. Specialistai įspėja – tai kenkia ne tik gamtai, bet ir jūsų sveikatai bei turtui, taip pat nesilaikant saugumo reikalavimų, teks praverti pinigines. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyr.

Šylant orams kai kurie Lietuvos gyventojai vėl ėmėsi seno ir kvailo įpročio – deginti pernykštę žolę. Vien kovo mėnesį ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti daugiau nei 200 tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos priežiūros pareigūnai perspėja, kad žolės padegėjai bus stebimi ir filmuojami dronais, o pagavus baudžiami.