Vilnietė Barbora (aut. past. – moters vardas ir pavardė redakcijai yra žinomas) dalinosi, kad nervingas akies trūkčiojimas ją kamuoja jau trečią savaitę, kurio vis niekaip nepavyksta suvaldyti.
„Anksčiau esu patyrusi panašius jausmus, kuomet dėl streso ir per didelio nuovargio trūkčiodavo skruostas, lūpa, tie patys akies vokai, tačiau viskas trukdavo iki poros dienų. Šį kartą, nevalingas akies voko tikas mane lydi jau trečia savaitė.
Iš pradžių jis pasireikšdavo vos vieną arba kelis kartus per dieną, tačiau dienoms bėgant jis pradėjo tik stiprėti. Antrąją savaitę akis trūkčiojo taip dažnai, kad paprasčiau buvo pasakyti kokį laiką ji būna ramybės būsenoje.
Suprantu, kad šiuo metu gyvenu ne patį lengviausia savo gyvenimo periodą, todėl išsekęs organizmas gali prašyti ne tik poilsio, bet ir daugiau maistinių medžiagų, vitaminų, kuriuos mano kūnas išeikvoja kovodamas su stresu.
Nors tikai ir pradėjo vėl aprimti, tačiau jie, visgi, dar pasitaiko. Labiausiai nesmagu tai, kad jis yra pastebimas ir kitiems, o ir sukelia ne pačius maloniausius jausmus“, – rašė tv3.lt naujienų portalo redakcijai Barbora.
Moteris savo patirtimi nusprendė pasidalinti žinodama, kad dauguma jaunų žmonių taip pat gali susidurti su panašiu jausmu, tad ji sako norinti priminti, kad visuomet, net ir užklupus sudėtingiausiems laikotarpiams, reikia nepamiršti savęs ir pasirūpinti, kad organizmas su stresu susitvarkytų kuo lengviau.
Kas yra tikai?
Tikais galima vadinti staigius, betikslius, nevalingus atskirų raumenų arba jų grupių susitraukimus, kurie gali pasikartoti nuo kelių iki keliasdešimt kartų per dieną.
„Nerviniai tikai gali būti staigūs ir greiti, pasikartojantys ir stereotipški, tokie patys kiekvieną kartą, be tikslo ar ritmiškumo. Jie gali pasireikšti dviem formomis – nevalingais judesiais (motoriniais tikais) bei garsais (vokaliniais tikais)“, – aiškina gydytoja neurologė G. Škėmienė.
Pasak medicinos specialistės, motoriniai tikai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai jie pasireiškia veide, pavyzdžiui, dažnas mirksėjimas, akių vartymas, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas.
„Judesys kyla nevalingai ir staigiai susitraukiant atitinkamos kūno vietos raumenims. Tikai turi tendenciją prasidėti „viršuje“ – veide, o vėliau – „leistis žemyn“, plisti į liemens sritį ir galūnes.
Paprastieji vokaliniai tikai yra kosėjimas, nosies šnirpštimas, žiovavimas. Taip pat sutinkami ir sudėtingi motoriniai ir vokaliniai tikai“, – priduria gydytoja neurologė G. Škėmienė.
Kodėl atsiranda tikai?
Dažniausiai tikai gali prasidėti pačioje vaikystėje, 3–7 metų amžiaus vaikams. Jie gali tęstis ir paauglystėje, tačiau labiausiai pastebimi yra vyresniame amžiuje. Nors, anot gydytojos, tiksli tikų atsiradimo priežastis nėra žinoma, visgi, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas:
„Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio arba mokyklos lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis, gyvenamos vietos pakeitimu. Tikų gali atsirasti ir po didelių švenčių, tokių kaip gimtadienis, spektaklis, koncertas, nes organizmas patiria stresą ne tik dėl neigiamų, bet ir dėl pernelyg stiprių teigiamų emocijų.“
Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja neurologė Giedrė Škėmienė taip pat sako, kad dauguma nervinių tikų yra genetiškai paveldimi. Nerviniai tikai gali trukti savaitę arba dvi, vėliau visiškai praeiti arba vėl atsinaujinti.
„Tai yra labai individualu ir sunkiai prognozuojama. Liga gali būti išgydoma, tačiau kiekvienu atveju yra priimamas individualus sprendimas. Jeigu tikai tampa labai išreikšti, varginantys, sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą, priveda prie socialinės atskirties, reikalingas specifinis gydymas“, – teigia gydytoja neurologė.
Pašnekovė priduria, kad specifinių vaistų, kurie išgydo tikus – nėra: „Vartojami nervų sistemą raminantys, žoliniai preparatai, o jeigu šie nepadeda – naudojami stipriau veikiantys vaistai, kurių paskyrimą sprendžia gydytojas. Dažnu atveju, beveik 90 procentų vaikų nuo tikų pasveiksta sulaukę paauglystės.“
Akies trūkčiojimas ir kaip jį panaikinti
Viena labiausiai pasitaikančių nevalingų judesių ar tikų formų yra nervinis akies trūkčiojimas. Jį dažniausiai sukelia pervargimas, darbe tenkanti didelė įtampa akims.
„Tai yra dažniausios priežastys vedančios prie nevalingo akies raumens susitraukimo. Jeigu pradėjo trūkčioti akis ir tai yra reiškinys, kurio niekada anksčiau nebuvote patyrę, pirmiausia labai svarbu nusiraminti ir pašalinti visus dirgiklius, galinčius sukelti neigiamas emocijas“, – sako gydytoja neurologė Giedrė Škėmienė.
Metodų, kaip nusiraminti, yra įvairiausių. Gydytoja rekomenduoja trumpam užgniaužti kvapą, suskaičiuoti iki dešimties, išgerti raminamojo žolelių gėrimo arba valerijono, mėtų, melisos arbatos.
„Galima pamėginti ir paprasčiausiai išsimirksėti – maždaug minutę mirksėti kiek galima dažniau. Taip pat yra specialūs pratimai, padedantys atpalaiduoti akių įtampą – stipriai užsimerkite kiek galėdami smarkiau įtempdami akių vokus, kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tada atsimerkite“, – pataria moteris.
Akies voko raumenys nevalingai trūkčioti gali dėl pervargimo, kurį sukelia per ilgas darbas kompiuteriu, smulkaus rašto skaitymas:
„Atvejai, kai polinkis į nervinį tiką paveldimas, yra itin reti, tačiau jų pasitaiko. Tais atvejais, kai nervinis akies tikas nėra nuolatinis, lėtinis, o priešingai – labai retas reiškinys, jo atsikratyti galima laikantis paprastų taisyklių.
Pirmiausia tikų profilaktikai būtinas taisyklingas dienos režimas. Taip pat reikia stengtis vengti neigiamų emocijų, pernelyg nevarginti akių, pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui, saugotis staigios temperatūrų kaitos, ypač saugoti nuo jų akis, bei mechaninių akių dirgiklių.“
Kartais atsiradę nevalingi trūkčiojimai akyje ar kitoje kūno vietoje gali išduoti ir tai, kad organizmui trūksta vitaminų.
„Nevalingam raumens susitraukimui būdingos dvi tokios pačios priežastys – kalcio trūkumas ir alkalozė, organizmo būklė, kai organizme susikaupia per daug šarmų. Kalcio trūkumą dažnai lemia per didelis magnio kiekis organizme bei vitamino D stoka organizme, kuris pagerina kalcio pasisavinimą žarnyne.
Raumenų spazmus gali sukelti magnio ir vitamino E, užtikrinančio deguonies nunešimą į raumenis ir dalyvaujančio kaupiant glikogeno, reikalingo raumenims, atsargas, trūkumas, o kartais – ir vitamino B1“, – paaiškina Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja neurologė G. Škėmienė.
