Svarbiausia jų ypatybė – žiedų įvairovė ir nesudėtinga priežiūra. Našlaites galima sėti net tris kartus: birželio pabaigoje–liepą (žydės rudenį ir kitų metų pavasarį); rugpjūtį (žydės anksti pavasarį); sausį (auginamos patalpoje, žydės pavasarį). Šias gėles galima sėti tiesiai į dirvą arba į daigyklas. Lietuvoje dažniausiai auginamos darželinės, raguotosios ir kvapiosios našlaitės.
Darželinės našlaitės
Darželinės našlaitės (Viola wittrockiana Gams.) – visų gerai žinomos pavasarį gausiai žydinčios 10–15 cm aukščio gėlės. Lietuvoje paprastai auginamos kaip dvimetės. Žiedai 3,7–7 cm skersmens, įvairiausių formų ir spalvų: balti, rožiniai, mėlyni, violetiniai, geltoni, oranžiniai, purpuriniai, juodi, raudoni bei įvairiaspalviai.
Geriausiai auga saulėtoje ar pusiau ūksmingoje vietoje. Našlaitės žemei nereiklios, bet labiau mėgsta neutralios reakcijos drėgnesnes priemolio dirvas, gausiai patręštas kalio bei fosforo trąšomis.
Per sausras reikia laistyti. Žydi nuo balandžio iki rudens su pertrauka karščių metu. Šios gėlės dauginamos sėklomis, kurios sėjamos birželio–liepos mėnesiais į inspektą ar darže į lysvę.
Sėklos išlieka daigios 2–3 metus. Pasėtos 15–20 C temperatūroje sudygsta po 8–10 dienų. Praėjus 4–6 savaitėms po sėjos, daigeliai persodinami į 6–8 cm skersmens vazonėlius.
Praėjus 2 savaitėms po pasodinimo, palaistomi 0,15 proc. koncentracijos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Daigus galima pikuoti ir tiesiai į lysves (10 cm atstumais). Į nuolatinę vietą našlaitės sodinamos rugsėjo mėnesį arba pavasarį (15–20 cm atstumais).
Vasarą galima persodinti ir žydinčius kerelius.
Rudenį pasodintos našlaitės žydi anksčiau ir gausiau. Vegetacijos metu jos 3 kartus patręšiamos mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis (20 g/kv. m), nuskinami nuvytę žiedai, papurenama aplink augalus dirva.
Žiemai našlaitės mulčiuojamos durpėmis, pridengiamos eglišakėmis, nes pavasarį antžeminėje augalo dalyje vyksta fotosintezė, o žemėje įšalusios šaknys negali įsiurbti vandens, todėl našlaitės gali žūti.
Kenkėjai: amarai, erkutės (sausą karštą vasarą), šliužai, pelėdgalvių vikšrai.
Dažniausios ligos: miltligė, rūdys, dėmėtligė, puviniai, diegavirtė (pažeidžia jaunus daigus).
Gražios Fama grupės veislės: Fama Reinweis – balti žiedai, Fama Zitrin – geltoni, Fama Orange – oranžiniai, Fama Silberblau – alyviniai.
Tiesiaragės našlaitės
Tiesiaragės našlaitės (Viola cornuta L.) kilusios iš Pirėnų. Augalai daugiamečiai, Lietuvoje auginami kaip dvimečiai. Žiedai baltos, geltonos, mėlynos spalvos bei įvairiaspalviai. Žydi nuo gegužės mėnesio iki spalio vidurio. Gausiai dera. Ant kerelio vienu metu žydi iki 30–40 žiedų. Dauginama sėklomis, kerelio dalijimu, auginiais. Žiemai nedengiama, tačiau šaltomis besniegėmis žiemomis gali iššalti. Šios našlaitės yra kompaktiškesnės už darželines ir gausiau bei ilgiau džiugina savo įvairiaspalviais žiedais.
Sorbet grupės veislės: Sorbet Yellow Delight – geltoni žiedeliai, Sorbet Yellow Frost – šviesiai gelsvi su melsva karūnėle, Sorbet Lavender Ice – levandos žiedų spalvos su kreminiu viduriuku.
Hibridinės našlaitės
Hibridinės našlaitės (Viola hybrida) gautos sukryžminus darželines su tiesiaragėmis. Gėlės 15 cm aukščio, krūmeliai kompaktiški, žiedai smulkūs, žydi trumpiau už tiesiarages našlaites.
Puikios veislės: Velour Blue – rausvai melsvi žiedeliai su geltona akute, Velour Parple – violetiniai su geltona akute ir kt.
