„The Guardian“ žurnalistė Nasreen Suleaman pasakoja apie naujas, vis labiau tarp musulmonų populiarėjančias „halal atostogas".
Mano taksi vairuotojas pasirinktu viešbučiu nesusižavėjo: „Jums patinka alus? Mėgstu išlenkti bokalą kitą, kuomet nedirbu, tačiau šiame viešbutyje jo neparduoda“, - pasakė jis, nepagalvojęs, jog būtent tai lėmė mano viešbučio pasirinkimą.
Keliavau į „Club Familia“ viešbutį, esantį tik už 20 min. nuo populiaraus Turkijos kurorto Cesmės uosto.
Daugelis turistų vyksta į Turkiją ieškodami pigaus alkoholio, pasilinksminimų ir paplūdimių. Tačiau vis dažniau Turkija pasirenkama kitokio tipo kelionėms, kurias renkasi musulmonai, norintys to pačio, ko ir daugelis paplūdimiuose, tačiau jokio alkoholio ir girtų veidų baruose.
Vis daugiau Turkijos viešbučių, vadovaudamiesi šūkiu „Saulė, jūra ir halalas“ siūlo tai, kas vadinama Halal atostogomis – poilsiu, atitinkančiu islamo normas. Tai reiškia – jokio alkoholio ir jokio bikinio priešais svetimus vyrus.
Iki šiol daugelis Vakarų musulmonams skirtų turų organizatorių rengdavo tik keliones į Meką. Likusią rinkos dalį užpildydavo kelionės į Pakistaną ir Indiją, skirtos pirmosios karos emigrantams, vykstantiems aplankyti savo giminaičių. Tačiau dabar vis daugiau vakaruose gimusių musulmonų, nevaržomų įsipareigojimų lankyti seniai pamirštus giminaičius nori pamatyti kitas šalis. Tarp mano kartos atstovų – keturiasdešimtmečių britų musulmonų, taip pat kaip ir tarp kitų religijų atstovų populiarios atostogos svečiose šalyse. Tačiau daugeliui jos sukelia tam tikrų nepatogumų – jie negali maudytis bendruose baseinuose ar paplūdimiuose. Mano sesuo surado pragmatišką sprendimą – ji maudosi tuomet, kai visi jau išėję iš paplūdimio.
Musulmonės neretai vyksta į Dubajų, Egiptą ar Maroką, nes to nori jų vyrai ir vaikai. Tačiau čia jos turi slėptis paplūdimiuose. Tačiau šiuose naujuosiuose islamiškuose kurortuose to daryti nereikia. Tad nenuostabu, jog vis daugiau musulmonių renkasi kelionės, organizuojamas tokių firmų kaip „Cerscent Tours“ ar „Islamic Travels“. Pirmiausia aš buvau skeptiška „musulmoniškų atostogų ir paplūdimių“ atžvilgiu. Man buvo įdomu, kaip galima atskirti vyrų ir moterų paplūdimius, ypač – liberaliojoje Turkijoje.
„Club Familia“ įrengtas islamo dvasia – čia netgi yra maldos kambarys. Viešbutis patogus, tačiau neprabangus ar itin stilingas. Jis stovi ramiame rajone, kur vaizdo į jūrą neužstoja kiti viešbučiai. Pro savo langus mačiau Graikijos krantus.
Taip pat mačiau ir moterų paplūdimį, kuriame jos vilkėjo maudymosi kostiumėlius. „Jas gali matyti ir vyrai“, - dingtelėjo man. Kaip paaiškino viešbučio vadovas, jie nėra konservatyvūs – svečiai gali nuspręsti, kiek nori apsinuoginti, tačiau visos erdvės, kur tą reikia padaryti ( paplūdimys, baseinas) yra atskiros. Vyrų paplūdimys yra įrengtas gerokai toliau nuo moterų.
Viešbučio atstovas Livantas man parodė mažą mergaitę prie baseino žaidžiančią su tėvų. „Ji maža, tad tą gali daryti.Tačiau jei ji būtų ar atrodytų vyresnė nei 10 metų – to daryti nebebūtų galima“, - pasakojo jis. Vietoj to mergaitė, kaip ir aš, laiką leistų moterų paplūdimyje. Livantas pabeldė į medines duris ir pasitraukė. Viešbučio darbuotoja atidarė duris ir įleido mane į pusrūsyje įrengtą sporto salę bei poilsio kambarius. Toliau – atviras paplūdimys, įrengtas taip, jog niekas jo negalėtų matyti.
Paplūdimyje atradau dar vieną sprendimą – bambukinė siena skyrė dalį paplūdimio. Čia pamačiau gausybę šezlonguose besiilsinčių moterų. Kai kurios deginosi be viršutinės maudymuko dalies. Jos paaiškino pasirinkusio viešbutį dėl to, jog tik taip galėjo mėgautis įprastų atostogų malonumais.
Norėdamos išsimaudyti Egėjo jūroje, kur galėjo būti matomos vyrų, jos turėdavo apsivilkti burquinius, susidedančius iš tunikos, aptemptų kelnių bei skaros, pagamintų iš lengvo poliesterio.
Vienintelis metas, kuomet vyrai ir moterys viešbutyje gali susitikti – pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Restorane pateikiami tik gaivieji gėrimai. Maistas – itin gardus ir įvairus. Kas vakarą čia pateikiama įvairi ant grotelių kepta mėsa bei tradiciniai saldumynai.
Mano kelionė Turkijoje baigėsi dvejomis naktimis Stambule. „Turquhoouse Boutique Hotel Istanbul“ alkoholio tai pat nebuvo. Viešbučio vestibiulyje kabojo skelbimas anglų kalba: „Brangus svety, Kiblah kryptis bei maldos kilimėliai yra spintoje“.
Tai atspindi Mizano Raja, vieno iš Londone esančios „Islamic Travels“ kompanijos įkūrėjų filosofija – svarbiausia ne pasiūlyti kelionę, o atkurti islamiškos ummah ( solidarumo, bendruomenės) jausmą. Kol kas siūlomos kelionės tik į Turkiją, tačiau dabar manoma plėsti viešbučių tinklą ir Dubajuje.
Grįžusi susitikau su Uzma Akram – mokytoja, dėvinčią hijabą. Ji džiaugėsi atostogomis Antalijoje. „Galėjome mėgautis poilsiu be girtų žmonių aplinkui bei turėti mūsų privatų paplūdimį ir mėgautis savimi“.
