• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Lietuvą grįžo keturi Ukrainoje stažavęsi Kauno klinikų medikai. Tai jau ketvirtoji Lietuvos medikų misija šioje šalyje.

Į Lietuvą grįžo keturi Ukrainoje stažavęsi Kauno klinikų medikai. Tai jau ketvirtoji Lietuvos medikų misija šioje šalyje.

REKLAMA

Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), misijoje dalyvavo trys Kauno klinikų traumatologai ir anesteziologė, dirbę už 10 km nuo fronto linijos.

„Kartu su Ukrainos karo medikais jiems teko dirbti vos už 10 kilometrų nuo fronto linijos ir padėti iš ten evakuojamiems sunkiai sužeistiems kariams. Net labai patyrę komandos nariai pripažino, kad kai kurias sunkias traumas gyvai pamatė pirmą kartą gyvenime“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis.

Misijos Ukrainoje metu šalies medikai gilinosi į stabilizacijos punktų darbą, jų dislokavimo, įrengimo ypatumus. Patirtis įgyta keturiuose stabilizaciniuose punktuose – tai yra lauko medicinos pagalbos teikimo punktai, kurių dalis įrengti po žeme ir kur sužeisti kariai patenka tiesiai iš fronto linijos. Čia medikams tenka susidurti su itin sunkiomis traumomis, sudėtingomis, gyvybei gresiančiomis būklėmis. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak S. Krunkaičio, Ukrainoje besistažuojantys Lietuvos medikai ne tik daro svarų indėlį į šios šalies gynybą nuo Rusijos agresijos, bet ir mokosi labai specifinių ir reikalingų įgūdžių, šitaip stiprindami Lietuvos parengtį galimoms krizėms. Grįžę į Lietuvą jie dalyvauja mokymuose ir perduoda patirtį savo kolegoms.

REKLAMA

ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.

„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.

Taip pat Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų. 

SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų