• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rudeniui slenkant į pabaigą, ne vienas ima domėtis, kokia mūsų šiemet laukia žiema ir ar turėsime baltas Kalėdas. Pasirodo, atsakymų į šiuos klausimus ieškodavo ir mūsų senoliai, kurie artėjančios žiemos orų ženklus mėgindavo įžvelgti lapkričio 11-ąją, minint šv. Martyno dieną.

Rudeniui slenkant į pabaigą, ne vienas ima domėtis, kokia mūsų šiemet laukia žiema ir ar turėsime baltas Kalėdas. Pasirodo, atsakymų į šiuos klausimus ieškodavo ir mūsų senoliai, kurie artėjančios žiemos orų ženklus mėgindavo įžvelgti lapkričio 11-ąją, minint šv. Martyno dieną.

REKLAMA

Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka, būtent šv. Martyno diena anuomet buvo viena svarbesnių metų dienų, žymėjusi priešžiemio pradžią ir leidusi spėti, kokių orų tikėtis per didžiąsias žiemos šventes. Tad ką šv. Martyno dienos orai parodė šiemet ir ko tikėtis?

Anksčiau naujienų portalui tv3.lt L. Klimka papasakojo, kuo ši diena buvo ypatinga mūsų senoliams ir kokių orų galima tikėtis žiemą. Pagal šios dienos spėjimus galime daryti prielaidą, kad gražiausias metų šventes pasitiksime su žiemiškais orais.

REKLAMA
REKLAMA

Martyno diena pradėdavo priešžiemio laiką

Pašnekovas pasakojo, kad laikas tarp šv. Martyno dienos ir šv. Andrejaus dienos (lapkričio 30-osios) būdavo vadinamas priešžiemiu.

REKLAMA

Taip pat senajame kaime šv. Martyno diena būdavo reikšminga, nes su ja buvo susiję daugybė darbų, apeigų, kurios susiformavo atsižvelgiant į gamtą, metų laikų kaitą ir žmonių gyvenimo ritmą.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad tai buvo duoklių terminas. Žmonės iki Martyno dienos turėdavo atiduoti visas priklausančias duokles valstybei, kitaip tariant, valdovui, taip pat bažnyčiai jos išlaikymui. Tai būdavo paskutinė diena toms prievolėms įvykdyti.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat tada kaimas išsirinkdavo savo vyresnįjį – viršaitį arba šaltyšių. Tai buvo žmogus, kuris spręsdavo kaimo žmonių nesutarimus, ginčus ir rūpindavosi bendrais reikalais“, – pasakojo jis.

Valstiečiai šiuo metu, anot L. Klimkos, prisimindavo, kam per metus buvo skolingi. Kadangi tais laikais atsiskaitymo valiuta nebuvo pinigai, skolų grąžinimas vykdavo produktais, tuo, kas būdavo užauginta ūkyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaimą palikdavo skerdžius

Šis laikas kaimui būdavo svarbus dar ir dėl to, kad kaimą palikdavo skerdžius. Jis būdavo samdomas prižiūrėti vaikus piemenis ir kartu ganyti kaimo gyvulių bandą.

Dažniausiai jis savo pareigas eidavo iki šv. Martyno dienos, o per ją su juo būdavo atsiskaitoma už visą sezoną.

„Kaip atlygis būdavo duodamos bulvės, javai, daržovės, lašiniai ir kiti maisto produktai, kad žmogus turėtų kuo prasimaitinti per žiemą“, – dalijosi jis.

REKLAMA

Etnologas pažymėjo, kad kiekvienas šeimininkas prisidėdavo pagal tai, kiek jo gyvulių būdavo laikoma bendroje bandoje.

Įprastai skerdžiais tapdavo vyresnio amžiaus žmonės, dar turintys jėgų ir sveikatos.

„Jie ne tik prižiūrėdavo vaikus, bet ir daug ko juos išmokydavo. Ypač pažinti gamtą, gyvūnus ir kaimo gyvenimą“, – pasakojo jis.

Vaikai sugrįždavo į mokyklą

Po to, kai skerdžius būdavo išleidžiamas, jeigu dar nebūdavo sniego, tuomet vaikai gyvulius vis dar išgindavo į pievas ir pamiškes. Vis tik dažniausiai jiems prasidėdavo naujas etapas – ėjimas į mokyklą.

REKLAMA

Tad rugsėjo pirmoji, pasak L. Klimkos, anuomet vaikams būdavo ne rudens pradžioje, o per šv. Martyno dieną.

„Nuo jos paaugę vaikai pradėdavo lankyti mokyklą. Vasarą mokytojas kai kuriuos mažuosius dar pamokydavo, tačiau rimtesnis mokymasis prasidėdavo būtent po Martyno“, – tikino jis.

Kai kurie vaikai, kurie norėdavo sugrįžti į mokyklas, mėgindavo prišaukti sniegą. Anot L. Klimkos, jie pamiškėje pasirinkdavo stambesnį beržą, aplink jį vesdavo baltą ožį. Jeigu nebūdavo ožio – pasirinkdavo ožką, o jeigu nebūdavo ir jos – avį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gyvulį aplink beržą reikėdavo apvesti tris kartus. Svarbu buvo eiti ta pačia kryptimi, kuria dangaus skliautu juda saulė. Visa tai lydėdavo dainos.

Etnologai mano, kad šiame vaikų žaidime slypi labai senų apeigų pėdsakai. Tikėtina, kad kadaise tai buvo rimtas ganiavos pabaigos ritualas.

Prie beržo vienas vaikas dar sakydavo savotišką juokingą „pamokslą“, kuriame maišydavo įvairius žodžius, kreipinius ir išgalvotas frazes. Po to kitiems aiškindavo, kaip reikės elgtis mokykloje, kokias išdaigas galima krėsti, o kokių verčiau vengti“, – pasakojo jis.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų