Siekdama padėti spręsti šią problemą, Asociacija iš Lietuvos „Aktyvus Jaunimas“ organizavo viešą konferenciją „Pabėgėlių integravimas per darbą su jaunimu“ Vilniaus miesto savivaldybės erdvėse. Konferencijos metu jaunimo darbuotojai kartu su pačiais migrantais turėjo progą susipažinti su sukurta metodologija, kurioje yra pateikta daugiau nei 40 būdų bei veiklų integracijai per darbą su jaunimu.
Bėgimo priežastys
Žurnalistas, pats leidęsis į kelią nuo Sirijos iki Europos Paulius Ramanauskas konferencijoje „Pabėgėlių integravimas per darbą su jaunimu“ dalinosi savo įžvalgomis apie migravimo priežastis.
„Į šią kelionę leidausi dėl to, kad galėčiau pats susidaryti objektyvią nuomonę apie migrantus ir jų bėgimo iš gimtinės priežastis. Galiu pasakyti, kad vieningo atsakymo tikrai nėra. Kaip žiniasklaida ir nušviečia: tai yra ir karo pabėgėliai, ir migrantai, kurie bėga tiesiog dėl ekonominių priežasčių. Tačiau neskubėčiau jų dėl to smerkti. Žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur, paprasčiausiai, geriau. Visais aspektais: saugumo, ekonominiais ir t.t. Faktas tas, kad pabėgėliai jau čia ir kad turi būti imamasi veiksmų jų įtraukimui, integracijai į mūsų visuomenę“, – kalbėjo P. Ramanauskas.
Tuo tarpu Dr. Eglė Verseckaitė-Grzeskowiak įtaigiai pasidalino faktoriais, kurie turi įtakos mūsų požiūriui į pabėgėlius:
„Visuomenės požiūris į pabėgėlius visais laikais buvo pagrįstas iš nežinojimo kylančia baime ir nepasitikėjimu. Tai – bendražmogiška psichologija, tačiau ją dar labiau kursto neproporcingas žiniasklaidos dėmesys neigiamiems įvykiams, krizėms, nusikaltimams, skandalams bei juos eskaluojantiems politikų pasisakymams.
Pavyzdžiui, prieš Antrąjį pasaulinį karą apie žydų pabėgėlius Amerikos politikai ir žiniasklaida kalbėjo labai panašiai, kaip dabar kalbama apie pabėgėlius iš Sirijos. Nenuostabu, kad dauguma žmonių susiformuoja iškreiptą pabėgėlių įvaizdį, nes neturi kitų informacijos šaltinių. Gausybė tyrimų rodo, kad žmogaus supratimą apie pabėgėlius gali pakeisti švietimas ir asmeninis kontaktas su jais, todėl įvairūs projektai, kur jaunimas ir pabėgėliai veiktų kartu, yra svarbūs ir reikalingi.“
Neišmoksta kalbos
Konferencijos metu dalyviai (pabėgėliai, jaunimo darbuotojai bei, apskritai, jauni žmonės) aktyviai dalijosi savo įžvalgomis bei mintimis. Vienas pabėgėlių, Makwan’as (vardas pakeistas), teigė: „Šios, konferencijoje pasiūlytos iniciatyvos, – tikrai šaunios. Net neabejoju, kad jose sudalyvausiu vasarą. Visgi kertinis trikdis sklandžiai integracijai bet kokioje šalyje ar kultūrinėje aplinkoje – vietinės kalbos žinių trūkumas. Taip, mes mokomės lietuvių kalbos, tačiau pamokų kokybė ir kiekis, kokį gauname dabar – nepakankamas.
Jeigu geriau suprasčiau lietuviškai, aš pats galėčiau be vargo vaikščioti po miestą apsipirkti, sužinoti apie vietos kultūrą ir sudalyvauti vietinių rengiamose šventėse. Šiuo metu aš temoku tik kelis žodžius, nors esu šalyje jau kelis mėnesius ir visą tą laiką mokausi lietuviškai. Iš tikrųjų, kalba labai sunki, bet dedu visas pastangas, kad išmokčiau ją kuo greičiau“.
Dalyviai taip pat turėjo progą pritaikyti turimas bei įgytas žinias praktiškai, pristatydami komandose sugalvotus renginius bei būdus, kurie prisidėtų prie sklandžios pabėgėlių integracijos. Tarp renginių, kurie prisidės prie migrantų integracijos Lietuvoje ir kuriuos buvo nuspręsta vykdyti šią vasarą, buvo įtrauktos: sporto šventės, muzikiniai bei kino vakarai, liaudies dainų, šokių bei žaidimų mokymosi susibūrimai, vandens mūšiai, piknikai parkuose, interaktyvios kalbos pamokėlės ir panašiai. Šios bei kitos, konferencijos metu pristatytos, veiklos taps vasaros „Together: Refugees & Youth“ renginių ciklo dalimi.
