Kenkėjų naikinimo specialistė pasakoja, kad per savo darbo metus matė ir itin sudėtingų atvejų: vienas gyventojas tarakonus laikė kone savo augintiniais, o kitoje šeimoje vaikai prieš miegą ausis užsikimšdavo vata, kad vabzdžiai į jas neįlįstų.
Kenkėjų naikinimo įmonės „Profilaktinė dezinfekcija“ direktorė Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė paaiškino, kaip atpažinti tarakonų problemą, kodėl šie kenkėjai apsigyvena ir švariuose namuose bei kokių klaidų nederėtų daryti bandant juos išnaikinti savarankiškai.
Lietuvoje dažniausiai aptinkamos trys rūšys
Pasak specialistės, pasaulyje egzistuoja daugybė tarakonų rūšių, tačiau Lietuvoje dažniausiai susiduriama su trimis – vokiškuoju, juoduoju ir amerikietiškuoju tarakonu. Dažniausias iš jų – vokiškasis tarakonas, buityje dar vadinamas prūsoku.
„Tai pailgo kūnelio, šviesiai rudos spalvos tarakonas, atpažįstamas ir iš ilgų ūsų“, – paaiškino K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Šie kenkėjai itin greitai dauginasi, jeigu aplinkoje nestinga svarbiausių išgyvenimo šaltinių – maisto, vandens ir šilumos. Viena patelė viename kiaušinėlių dėkle gali turėti maždaug 30–40 kiaušinėlių, o jaunikliai iš jų gali išsiristi per 15–30 dienų.
„Vienas tarakonas, jeigu sąlygos geros, gali išgyventi maždaug nuo 100 iki 200 dienų. Galime įsivaizduoti, kad esant palankioms sąlygoms jų populiacija geometrine progresija labai greitai didėja, jeigu žmonės nesiima naikinimo“, – perspėjo pašnekovė.
Dieną pastebėtas tarakonas – jau rimtas signalas
Pats akivaizdžiausias problemos ženklas – namuose pastebėtas ropojantis tarakonas. Vis dėlto esant nedideliam užkrėstumui juos pamatyti gali būti sudėtinga, nes šie vabzdžiai aktyviausi naktį.
„Jeigu naktį einame į virtuvę atsigerti vandens ir įjungiame šviesą, tarakonai dažnai pajunta, kad ateiname, ir pasislepia. Jie jaučia oro srautų judėjimą – atidarome duris ar patys praeiname, oras sujuda, todėl tarakonai iš karto slepiasi“, – pasakojo specialistė.
Anot jos, jeigu tarakonai pastebimi bėgiojantys dieną, tai gali rodyti, kad jų namuose jau yra labai daug. Apie problemos mastą galima spręsti ir iš to, ar matomi tik suaugę vabzdžiai, ar taip pat aptinkama jų jauniklių.
Tarakonų buvimą išduoda ir jų išmatos – smulkūs juodi taškeliai, iš pirmo žvilgsnio galintys priminti maltus pipirus. Jų galima aptikti virtuvės stalčiuose, ant darbastalių, prie kriauklės, už šaldytuvo, šalia grindjuosčių ar tapetų sujungimų.
„Jeigu užkrėstumas labai didelis, vos įėję į patalpas galime užuosti specifinį kvapą, panašų į pelėsį. Tarakonai išskiria chemines medžiagas, kuriomis bendrauja tarpusavyje, o tas kvapas skatina juos laikytis grupėmis“, – teigė K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Ji patarė nelaukti, kol namuose pasklis nemalonus kvapas ar įvairiose vietose pasirodys daugybė išmatų. Pastebėjus bent vieną iš įspėjamųjų ženklų, reikėtų įvertinti situaciją ir imtis naikinimo priemonių.
Tarakonų gali atsirasti ir labai švariuose namuose
Vis dar gajus įsitikinimas, kad tarakonai apsigyvena tik nešvariuose ir nehigieniškuose būstuose. Vis dėlto specialistė pabrėžė, kad šie kenkėjai gali patekti ir į nepriekaištingai prižiūrimus namus.
„Kenkėjas nesirenka, ar namai švarūs, ar ne. Tarakonų galima aptikti ir pas netvarkingus, ir pas labai tvarkingus žmones. Jeigu žmogus gyvena daugiabutyje ir tarakonų turi kaimynai, yra didelė tikimybė, kad vieną dieną jų gali pastebėti ir savo namuose“, – sakė pašnekovė.
Tarakonai tarp butų juda pro vamzdynų angas, plyšius prie grindjuosčių, ventiliacijos sistemas ir kitus nesandarius tarpus. Todėl remonto metu itin svarbu kruopščiai užsandarinti vietas aplink vamzdžius, grindjuostes bei kitas inžinerines sistemas.
Kenkėjus galima parsinešti ir kartu su daiktais – baldais, dėžėmis ar drabužiais. Tarakoną į namus gali netyčia atnešti ir svečias, gyvenantis užkrėstame būste, arba pats žmogus, apsilankęs tokioje vietoje.
Kaimynai dažnai slepia problemą
K. Lementauskaitė-Grubliauskienė ypač akcentavo daugiabučio gyventojų bendradarbiavimo svarbą. Jeigu tarakonai naikinti pradedami tik viename bute, tačiau jų židinys lieka kaimynystėje, problema gali nuolat kartotis.
„Iš klientų dažnai išgirstame: pas kaimyną yra židinys, todėl jeigu aš naikinsiu, o jis nenaikins, tai bus bergždžias reikalas. Tačiau jeigu jūs nesiimsite veiksmų, kitas kaimynas gali galvoti taip pat. Kas tuomet bus?“ – retoriškai klausė specialistė.
Anot jos, gyventojai neretai gėdijasi pripažinti, kad namuose turi tarakonų. Kartais vienam kaimynui išdrįsus apie tai prabilti, kiti iš pradžių ginasi ir tvirtina problemos nepastebėję, nors kenkėjų gali būti ir jų būstuose.
„Naikinant kenkėjus bendruomeniškumas yra labai svarbus. Nereikėtų bijoti prisipažinti kaimynams, kad yra problema“, – pabrėžė ji.
Vien pašalinti atvirai paliktą maistą taip pat nepakanka. Pasak specialistės, be įprasto maisto tarakonai gali išgyventi ilgą laiką – misti trupiniais ant grindų, popieriumi, knygų lapais ar net tapetų klijais.
Savarankiškai naikinant tarakonus svarbu laikytis instrukcijų
Parduotuvėse galima rasti įvairių tarakonams skirtų priemonių: lipnių gaudyklių, aerozolių, gelių ir purškiamų insekticidų. Lipnios gaudyklės gali būti naudojamos ne tik kenkėjams gaudyti, bet ir jų aktyvumui stebėti.
Vis dėlto, pasirinkus tarakonus naikinti savarankiškai, būtina atidžiai perskaityti preparato instrukciją ir tiksliai jos laikytis.
„Jeigu išsirinkote tam tikrą insekticidą, tarakonus reikėtų naikinti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Netinkamai naudojant priemonę gali nutikti taip, kad tarakonai įgis atsparumą veikliajai medžiagai. Tuomet juos išnaikinti bus dar sunkiau“, – perspėjo pašnekovė.
Tarakonai nėra vien nemalonūs įnamiai. Specialistės teigimu, judėdami po nešvarias vietas ir vėliau patekdami ant maisto ar virtuvės paviršių, jie gali platinti ir ligas.
Didelis jų kiekis ir paliekamos dalelės jautresniems žmonėms taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Tarakonus gyventojas laikė savo „kareivėliais“
Per ilgametę darbo praktiką K. Lementauskaitei-Grubliauskienei teko susidurti su daugybe nestandartinių situacijų. Pasak jos, itin retai pasitaiko atvejų, kai visi daugiabučio gyventojai vieningai sutinka tarakonus naikinti visuose butuose.
Dažniau vieni kaimynai problemą pripažįsta, kiti teigia kenkėjų neturintys, o treti apskritai nemato priežasties su jais kovoti.
Vienas labiausiai įsiminusių atvejų – vieno senjoro namai. Nors vyras buvo išsilavinęs, mediko profesiją turintis žmogus, į tarakonus jis žvelgė visai kitaip nei kiti aplinkiniai.
„Jis tarakonus laikė savo „kareivėliais“ . Šiam žmogui tarakonas nebuvo kenkėjas, todėl jam net nekildavo klausimo, kad juos reikia naikinti. Tačiau aplinkiniai kaimynai dėl tokio žmogaus tikrai daug kentėjo“, – pasakojo įmonės direktorė.
Kol vienam gyventojui tarakonai netrukdė, jų populiacija galėjo plisti į kitus butus, todėl problema tapo viso namo rūpesčiu.
Vaikai prieš miegą ausis užsikimšdavo vata
Dar skaudesnę istoriją specialistei papasakojo kolegos, apsilankę itin stipriai tarakonų užkrėstuose namuose. Ten gyvenę vaikai buvo priversti kiekvieną vakarą imtis neįprastos apsaugos.
„Vaikai pasakojo: kai einame miegoti, ausis užsikemšame vata, nes tarakonų namuose turime tiek daug, kad jie naktį lenda mums į ausis“, – pasakojimą prisiminė pašnekovė.
Pasak jos, tokiais atvejais nukenčia ne tik tame būste gyvenantys vaikai ir kaimynai. Problema gali paliesti visą juos supančią bendruomenę – ugdymo įstaigas ir kitas vietas, kuriose šeimos nariai lankosi.
„Tai tikrai labai nemalonu. Tokiais atvejais kenčia patys vaikai, kenčia kaimynai ir visa tuos vaikus supanti bendruomenė – mokyklos, darželiai bei kitos įstaigos“, – pabrėžė K. Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
