Kraujo krešulys gali susidaryti dėl įvairių priežasčių, kurios sutrikdo normalią kraujotaką ar kraujo krešėjimą. Kraujo krešulys arba trombas gali kraujotaka judėti tol, kol pasiekia siaurą kraujagyslę – tokiu atveju jis net gali kelti pavojų gyvybei.
Giliųjų venų trombozė (GVT) yra liga, kuri diagnozuojama tuomet, kai krešulys susiformuoja vienoje iš giliųjų venų – paprastai, kojoje, rašo express.co.uk
Yra keletas faktorių, kurie gali padidinti kraujo krešulių riziką, o taip pat galima imtis tam tikrų veiksmų, siekiant užkirsti kelią tokiam sudėtingam atvejui. Jei jums – daugiau nei 60, giliųjų venų trombozės rizika didesnė, nors ši liga gali ištikti bet kuriame amžiuje.
Plaučių embolija
Plaučių embolija diagnozuojama tuomet, kai krešulys užkemša viena iš plaučiuose esančių kraujagyslių. Šią ligą diagnozuoti dažnai sunku, nes jos simptomai labai panašūs į daugelį kitų ligų ir sutrikimų.
Bet yra keletas ženklų, kuriuo galima pastebėti ant savo odos, krūtinės ir kojų. Johnso Hopkinso ligoninės ekspertai informuoja, kad giliųjų venų trombozės simptomus pastebėti galima kojose, jei koja ištinsta, skauda, yra itin jautri arba paraudusi. Taip pat gali parausti ar kitaip pakeisti spalva oda. Tuo tarpu pats dažniausias plaučių embolijos požymis yra krūtinės skausmas ir kosulys.
Medicinos informacijos tinklapis „Stop the Clot“ teigia, kad trombas kojoje ar rankoje atpažįstama iš kelių simptomų. Tai gali būti traumos nesukeltas tinimas, skausmas ar jautrumas, įkaitusi, paraudusi ar spalvą pakeitusi oda.
Šiame tinklapyje rašoma: „Jei pastebėsite kurį nors iš šių simptomų, galite išgelbėti savo ar artimo žmogaus gyvybę.“
Gali pasireikšti kai kuriais su kalba susijusiais požymiais
Trombai taip pat gali pasireikšti kai kuriais su kalba susijusiais požymiais, informuoja „American Heart Association“. Tai gali būti kalbėjimo ar supratimo sutrikimas, kuris gali reikšti ir insultą. Jei diagnozuojama GVT, pagrindinis gydymas yra antikoaguliantai – varfarinas ar rivaroksabanas. Šiuos vaistus vartoti reikės bent tris mėnesius.
Jei laukiatės ar ką tik susilaukėte kūdikio, rizika yra didesnė. Trombų pavojų didina taip pat ir įvairios uždegiminės ligos – Krono liga ir reumatoidinis artritas.
Yra keletas dalykų, kurių galima imtis, norint išvengti rizikos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja gerti daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos, nes kai organizmui trūksta skysčių, trombų rizika didesnė. Per dieną patariama išgerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens ar kitų skysčių.
Skaičiuojama, kad kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje nuo trombozės miršta 25 000 žmonių. Tai retai pasitaiko jauniems ir sveikiems žmonėms, nors nuo šios rizikos nėra apsaugotas niekas.
Be GVT, dar viena plaučių embolijos priežastis yra neseniai atliktos chirurginės intervencijos, o taip pat ilgas laikas, praleistas gulint lovoje. Kiti rizikos faktoriai – rūkymas, nutukimas, kiek rečiau – vėžio gydymas, kuris taip pat kiek padidina trombozės pavojų.
Vis dėlto, net 30 procentų atvejų tiksli trombozės priežastis nėra žinoma – dažnai diagnozuojama „neaiškios kilmės“ plaučių embolija. Trombai rečiau susiformuoja, kai žmogus sportuoja ir ilgai nesėdi toje pačioje vietoje.
