Net tuomet, jei šalia namų turite nedidelį sodelį ar vos kelis vaiskrūmius, jums teks į rankas paimti tiek genėtuvą, tiek kastuvą ar šakes – reikės apgenėti per vasarą užvešėjusius ūglius, iškasti įsišaknijusias atlankas, perkasti dirvą ar pasodinti naujus medelius.
Ką ir kaip daryti, kad rudens sezono darbai būtų atlikti tinkamai ir nevarginančiai, o paskutinių šiltų šių metų dienų nesudrumstų netikėtos traumos, pataria pasaulinė prekių sodui, namams, lauko darbams gamintoja „Fiskars“.
Rudeninis genėjimas – būtinas
Sodininkai profesionalai dar ankstesniaisiais amžiais žinojo, jog ruduo ir pavasaris – du pagrindiniai sezonai vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimo darbams. Rudenį svarbu apgenėti jaunus medelius – nukirpti sausas ligotas, mechaniškai pažeistas šakas, patrumpinti per vasarą suvešėjusius ūglius. Rudeninis genėjimas sustabdo augimą, todėl likę vaismedžių audiniai gali maitintis ir laiku pasiruošti šaltajam sezonui. Tai ypač svarbu vyšnioms ir slyvoms, nes priešingu atveju gali nesumedėti šių metų šakutės ir pumpurai.
Atėjus genėjimo metui, nei vienas sodininkas mėgėjas ar profesionalas neišsiverčia be sekatoriaus. Nulūžusias ir aukštai esančias šakas bei ūglius patogu nukirpti universaliu genėtuvu, o storesnes – nupjauti specialiu pjūkleliu šakoms. Tuo tarpu efektyviam medžio vainiko viršūnėje esančių ūglių kirpimui rekomenduojama naudoti teleskopinį šakų genėtuvą arba riestą pjūklelį.
Metas į rankas paimti kastuvą
Rugsėjo pabaigoje prasideda vaismedžių sodinimas, todėl svarbu paruošti duobes. Jų dydis priklauso tiek nuo medelio dydžio, tiek ir nuo dirvos kokybės. Kuo dirva prastesnė, tuo didesnė duobė turi būti iškasama. Paruoštą dirvą rekomenduojama patrešti – iškastą žemę sumaišyti su kompostu ar perpuvusiu mėšlu, įberti šiek tiek mineralinių trąšų. Taip pasodintas medelis taps tvirtesnis, turės gerai išsivysčiusią šaknų sistemą.
Sodindami vaiskrūmius, žiemines veisles sodinkite arčiau namų ar kelio, o vasarines išrikiuokite sodo pakraščiuose – jos užstos užuovėją. Šiam darbui prireiks ir šakių – ruošdami naują dirvą, ją perkaskite, kad tampų puresnė. Pasirūpinkite jau augančiais vaiskrūmiais – mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias agrastų, serbentų, vynuogių, dekoratyvinių krūmų atlankas, supurenkite dirvą.
Neužmiškite pasirūpinti dirva
Nors artėja šaltasis metų sezonas, nederėtų palikti piktžolių sode. Vaismedžių šaknys koncentruojasi po vainiku, iš čia jos gauna drėgmės ir mineralinių medžiagų. Todėl svarbu po medžiu esančią zoną (ji turėtų būti kuo platesnė) palikti be piktžolių. Taip sumažinama daugiamečio žolyno vaismedžiams keliama konkurencija dėl mitybos elementų ir drėgmės. Jei sodas dar jaunas, tuomet pirmaisiais metais piktžoles galite naikinti mechaniškai – nuosekliai papurenti dirvą kauptuku ar grėbliu.
Kovojant su piktžolėmis, rekomenduojama atsisakyti blogos praktikos išrautas ar nupjautas žoles mesti ant daržo kaip kompostą. Be to, nuėmus derlių, reikia pašalinti ir pačiame darže augančią žolę, taip pat perkasti ar suarti dirvą. Taip neleidžiama išplisti piktžolių sėkloms.
Sode dirbkite saugiai
Darbo dienas praleidus biure, savaitgalį smagu paplušėti sode. Tačiau sukaitusį, nuo fizinio darbo pailsusį kūną neretai ima kamuoti raumenų, nugaros ar sąnarių skausmai. Štai todėl itin svarbu darbus atlikti protingai, naudoti tinkamus, ergonomiškus įrankius.
Venkite ilgo ir monotoniškos darbo – pakeitę darbo pobūdį, ilgiau išliksite darbingesni. Stenkitės nesusilenkti – tai pagrindinė visų nugaros traumų priežastis. Geriau atsiklaupkite, o keldami sunkų daiktą atsistokite plačiau, sulenkite kelius arba pasinaudokite rankų atrama.
