Apie tai, ar egzistuoja ilgaamžiškumo receptas ir kokie nemokami arba pigūs veiksniai lemia mūsų savijautą, laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ papasakojo genetikas, medicinos mokslų daktaras Vaidas Dirsė.
Kas yra ilgaamžiškumas?
Laidoje Vaidas Dirsė paaiškina, ką reiškia ilgaamžiškumo sąvoka. Anot jo, apie tai yra girdėję daugelis, tačiau ne visi iki galo supranta to reikšmę.
„Tai yra kokybiško gyvenimo trukmės pratęsimas kiek įmanoma ilgiau. Čia veikia ir genetika, ir aplinka, bet santykis nėra lygus. Genai lemia apie 10–20 procentų, visa kita lemia aplinka ir mūsų gyvensena“, – sako pašnekovas.
Tiesa, reikia nepamiršti ir medicinos vaidmens – patobulėjusi medicina prisidėjo prie to, kad per pastaruosius dešimtmečius reikšmingai pailgėjo žmogaus gyvenimo trukmė. Tačiau, kaip sako V. Dirsė, sukaupta ir daugiau žinių, kaip ilgiau gyventi sveikai ir gerai jaustis – apie tai yra ilgaamžiškumas.
Kertiniai ilgaamžiškumo akmenys
Ilgaamžiškumo ekspertas sako, kad tikri entuziastai susitelkia ir domisi keturiomis kryptimis: gyvensenos pokyčiais, papildais, terapijomis ir naujausiais senėjimo stabdymo eksperimentais. Kiekvienas žmogus galėtų atkreipti dėmesį į savo gyvensenos įpročius ir juos keisti, gerinti. Pavyzdžiui, laidoje kalbama apie kokybiško miego reikšmę, ilgaamžiškumui palankias sporto šakas, mitybą – sveikos gyvensenos bazinius elementus.
V. Dirsė laidoje pakomentavo ir internete sklandančią taisyklę, kad ilgalaikei gerai savijautai svarbiausia yra kokybiškas miegas, sveika mityba ir sportas bei geri socialiniai santykiai. Specialistas sako, kad regionai, kuriuose gyvena daugiausiai šimtamečių, pasižymi tokiomis savybėmis: gyvena didelėmis šeimomis, palaiko stiprius socialinius ryšius, žmonės kartu ir ilgai pietauja. Geri santykiai su aplinka mažina stresą ir vienatvę, kuri, kaip sako V. Dirsė, gali turėti net didesnę neigiamą įtaką nei rūkymas.
Prakalbus apie priklausomybes, genetikas pabrėžė, kad žalingi įpročiai yra didžiausias ilgaamžiškumo entuziastų priešas, mat stipriai kerta per ilgaamžiškumą, skatina senėjimo procesus.
Ką apie ilgaamžiškumą šneka šimtamečiai Lietuvoje?
Tiriant ilgaamžiškumą laidos svečiui tenka bendrauti ir su vyriausiais Lietuvos gyventojais. Anot V. Dirsės, pas visus mūsų ilgaamžius vyrauja įvairi mityba, reguliarus miegas, fizinė veikla, negandų ir pykčių vengimas – savotiška streso kontrolė.
„Sako: „Pas jus dabar tik agurkai ir pomidorai, o pas mane septynios, aštuonios skirtingos daržovės“. Su miegu yra reguliarumas, vienas šimtametis sako, kad 21 valandą eina miegoti, 7 valandą keliasi ir taip jau 50 metų nekeičia įpročių. Ir fizinė veikla pas visus, gal ne sportas, bet kažkokia veikla lauke – daržai, laukai ir panašiai – pas visus judesys pastovus“, – pasakoja pašnekovas.
Kokios sporto šakos labiausiai prisideda prie ilgaamžiškumo? Kaip žalingi įpročiai veikia senėjimo procesus? Kaip ekspertas vertina Bryano Johnsono veiklą? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidos įraše, kurį rasite teksto viršuje.
Apie ką kalbėjome laidoje:
00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas.
01:05 Kas yra ilgaamžiškumas ir kas jį lemia?
02:20 Ilgaamžiškumo baziniai elementai.
04:00 Rekomendacijos susidomėjusiems ilgaamžiškumu.
06:00 Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir miego fazės.
08:00 Gerų socialinių santykių reikšmė.
09:10 Žalingi įpročiai kerta per ilgaamžiškumą.
11:15 Žmonių gyvenimo trukmės prognozės ir šimtamečiai Lietuvoje.
14:30 Ar dabartiniai vaikai yra silpnesni ir dažniau serga?
15:30 Ilgaamžiškumo entuziastų tyrimai, papildai, terapijos ir Bryano Johnsono atvejis.
21:05 Ilgaamžiškumo eksperto patarimai ir rekomendacijos.
Kiek gyvena lietuviai ir kaip sveikai?
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2025 m. ataskaita rodo, kad vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 77,6 metų.
Nuo 2010 m. šis skaičius išaugo net 4,3 metų. Tai – vienas sparčiausių augimų tarp EBPO valstybių, tačiau lietuvių gyvenimo trukmė – viena žemiausių tarp EBPO valstybių. (EBPO vidurkis – 81,1m.).
Skaičiuojama, kad tikėtino išgyvenimo lygmuo gimimo metu nuo pandemijos pradžios Lietuvoje ir Indijoje išaugo sparčiausiai.
Kita vertus, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo paauglių nutukimo rizika.
Savo sveikatą kaip blogą vertina 12,1 proc. gyventojų. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje. (EBPO vidurkis – 8,0 proc.).
Alkoholio vartojimas Lietuvoje ir Belgijoje nuo 2013 m. sumažėjo labiausiai tarp visų EBPO valstybių. Lietuvoje suvartojimas sumažėjo 2,5 litro vienam gyventojui, tačiau vis dar išlieka aukštas (Lietuva – 12,1 l/žm., EBPO vidurkis – 8,5 l/žm.).
Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje bei Vengrijoje, per pastaruosius kelis metus išaugo paauglių, rūkančių elektronines cigaretes, skaičius. Vienas iš trijų (33 proc.) 15-mečių Lietuvoje reguliariai rūko elektroninę cigaretę. (EBPO vidurkis – 20 proc.).
Polinkis rūkyti ir nesaikingai vartoti alkoholį Lietuvoje yra labai netolygus tarp vyrų ir moterų, vyrai yra dvigubai labiau linkę į šias priklausomybes nei moterys.
Lietuvoje ir Korėjoje savižudybių lygis 2013–2023 m. laikotarpiu buvo aukščiausias tarp EBPO valstybių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
