Vis aktyviau gyventojus įtraukiantis internetas sparčiai keičia rinką: aktyvėja internetinė prekyba, daugėja tiesiogiai vartotojams parduodamų paslaugų. Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) prezidentė Danutė Mažeikaitė įsitikinusi, kad būtent dėl interneto vis daugiau gyventojų imasi patys organizuoti įvairias keliones ir nebeprašo agentūrų pagalbos.
Pastaraisiais metais apie 10–20 procentų keliautojų patys pirko lėktuvų bilietus, ieškojo užsienio šalių viešbučių ir juose užsisakė vietas, savarankiškai susidarė kelionių maršrutus.
Pašnekovės tikinimu, aktyviausiai naujos veiklos imasi kompiuterinį raštingumą įvaldęs jaunimas ar vidutinio amžiaus gyventojai. Pagrindinis jų tikslas – išbandyti savo jėgas ir įrodyti, kad nėra nieko sudėtingo ir neįveikiamo.
„Galiu pasakyti, kad patys sau keliones organizuojantys turistai nuo pat pirmos minutės įsidarbina: ieško pigesnių bilietų, analizuoja skrydžių laiką, rezervuojasi viešbučius, rūpinasi draudimu, susisiekimu. Tačiau kol kas Lietuvos turistai tokios veiklos nevertina kaip darbo. Esu įsitikinusi, kad šis požiūris keisis – žmonės suvoks, kas yra tikrasis poilsis ir kada prasideda darbas.
Dabar gyventojai nebenori kreiptis į kelionių agentūras dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – išlavėjo kompiuterinis raštingumas, internetas kiekvienam lengvai prieinamas. Be to, yra didžiulis noras pademonstruoti savus gabumus. Trečia – atsirado daugybė pigius skrydžius siūlančių kompanijų, kurios vilioja įvairiomis akcijomis, paskutinės minutės pasiūlymais“, – kalbėjo D.Mažeikaitė.
Autostrada nesupažindina
LTA vadovės teigimu, kai kurie turistai kelionių agentūrų prašo tik dalies paslaugų paketo. Pavyzdžiui, patys nusiperka lėktuvo bilietus, bet kreipiasi dėl pagalbos renkantis viešbutį, draudimą ar sudarant kelionės maršrutą.
„Nemažai kelionių agentūrų tampa tarpininkėmis perkant tik tam tikras paslaugas. Nes daug lietuvių turistų susigundo ir patys įsigyja tik pigius skrydžių bilietus, o visa kita perka per tarpininkus. Beje, patyrę keliautojai jau seniai patys keliones organizuoja.
Mano manymu, keliautojas ir turistas skiriasi. Pastarasis į poilsinę ar pažintinę kelionę vyksta per atostogas, kelionėje siekia komforto. O keliautojas į įvairias užsienio šalis važiuoja labai dažnai, toks yra jo gyvenimo būdas.
Keliautojai mėgsta patys rinktis dar nelankytas vietas, kur susipažįsta su vietiniais gyventojais, įsilieja į visuomenę, naują aplinką, kasdienybę, gyvena vietinių namuose ir naudojasi tos vietovės transportu. Tad kelionių agentūros tokiems žmonėms nelabai ir buvo reikalingos“, – tikino D.Mažeikaitė.
Pasak pašnekovės, Lietuvos turistai keliones patys susiorganizuoja į įvairias šalis. Vieni nepabūgsta savarankiškai keliauti į tolimąjį Egiptą, Tailandą, Turkiją ar Graikiją, kiti renkasi Ispaniją, Prancūziją ar tik kaimynę Latviją. Kelionės tipas priklauso nuo šalies – vienose turistai labiau nori ilsėtis, kitose siekia papramogauti, susipažinti su kultūra.
„Skeptiškai vertinu tik tariamas pažintines keliones. Teko bendrauti su kai kuriais turistais, kurie įsivaizduoja, kad per dieną nuvažiavo 500 kilometrų ir jau su šalimi susipažino. Nemanau, kad važiuojant autostrada tai įmanoma. Pažintinės kelionės yra darbas: reikia keliauti, dalyvauti renginiuose, kad pažintum vietinių gyvenseną, kultūrą, aplinką“, – sakė LTA atstovė.
Netenka komforto
Asociacijos prezidentė informavo: lietuviai taip aktyviai domisi siūlomais pigiais skrydžiais ir akcijomis, kad dažniausiai pagal jas renkasi ir poilsinę kelionę. Tačiau pašnekovė įspėjo, kad sutaupyti norintieji gali nusivilti kitais dalykais. Pirmiausia – komforto nebuvimu.
„Pigių skrydžių kompanijos turizmo versle nėra vertinamos. Tai yra tokia transporto paslaugos teikimo rūšis, kuri nesiūlo komforto. Todėl turizmo sektoriuje dominuoja tradicinės skrydžių kompanijos, kurios kainos skirtumą kompensuoja patogumais – mažais laiko tarpais tarp skrydžių, patogiomis sėdėjimo vietomis. Jei pats kelionę organizuojantis turistas naudotųsi tradicine skrydžių kompanija, jis nieko ir nesutaupytų. Juk užsienyje viešbučiai ir kitos paslaugos visiems vienodai kainuoja. Maža to, kelionių agentūros kaip tarpininkės tik daugiau nuolaidų turi“, – kalbėjo D.Mažeikaitė.
Pašnekovės teigimu, savarankiškai į keliones išsiruošę gyventojai labai rizikuoja. Ir ne tik dėl nepažįstamoje svetimoje šalyje galinčių kilti nesusipratimų.
„Kelionių organizatorius privalo turėti draudimą dėl bankroto ar nemokumo atvejo. Vadinasi, turistui visada bus suteiktos žadėtos paslaugos. O skrydžių kompanijos privalomojo draudimo neturi: jei nuskridus į svetimą šalį paaiškėtų, kad ta kompanija bankrutavo, niekas kelionės atgal nekompensuotų. Taip atsitikti gali ir su viešbučiu. Pavyzdžiui, jei atvykus išaiškėtų, kad viešbutis uždarytas, niekas rezervacijos pinigų negrąžintų ir naujos nakvynės vietos nesurastų. Tokiu atveju visa atsakomybė krenta pačiam turistui. Tad patariu gerai pagalvoti, ar verta sutaupyti kelis šimtus litų patogumo, patikimumo, rizikos kaina“, – tikino LTA atstovė.
Pasak asociacijos prezidentės, ekonomiškai pažengusiose šalyse turistai keliones patys organizuojasi jau daugelį metų – taip keliauja apie 20 ar net daugiau procentų europiečių. Dažnas iš jų užsuka ir į Lietuvą: dalyvauja dominančiame renginyje ar tiesiog saulėtą dieną pramogauja pajūryje.
Justė BRIEDYTĖ
