Kelionės ir fotografija, neatsiejamas dalykas, tad kai yra noro ir didžiulis susidomėjimas, nebelieka nieko neįmanomo. Parašę projektą, susižinoję visą įmanomą informaciją apie Afrikoje esančią Ugandą, fotografas Javier Manso ir Suzana, dirbanti nevyriausybinėse, labdaringose organizacijose iškeliavo atrasti nuostabios ir nepažįstamos Ugandos ir jos kultūros.
Čia pateikiame keliautojų įspūdžius.
Laikas bėga greitai, atrodo visai neseniai atvykome, o jau praėjo visas mėnuo. Susiradome vietą, kur gyventi, stebėjome kaip vyksta rinkimai ir pradėjome ieškoti „savo“ kelio Ugandoje. Visas mėnesis šioje šalyje... Kaip sekėsi?
Kai atvyksti į Kampalą yra keli dalykai prie kurių, nori, nenori, turi priprasti - visiškas chaosas keliuose ir gatvėse, kuris kai kuriomis valandomis atrodo tikra beprotystė, toliau, užterštumas ir nešvara. Iš esmės tai pagrindiniai dalykai apie kuriuos mums jau pasakojo, ir su kuriais susiduri atvykęs į Afriką. Ah, ir dar pamiršome...raudonos dulkės, kurių visur pilna, prie šito taip pat reikia priprasti.
(wfogg.blogspot.com, © Javier González Manso nuotr.)
Tačiau yra ir kitokių dalykų prie kurių adaptuotis ne taip sudėtinga, pavyzdžiui, oras. Kampala yra 1200 metrų virš jūros lygio aukštyje, todėl klimatas yra malonus, net ir dabar, kai liūčių periodas vis neateina, ir visi skundžiasi sausra ir karščiu, laikosi kokių 30 laipsnių temperatūra, o naktimis atšąla. Tad oro temperatūra čia maždaug 25 - 27 laipsniai karščio, o naktį svyruoja nuo 18 laipsnių visais metų laikais.
Kitas aspektas, kuriuo pasižymi ši šalis, tai draugiški ir mieli vietos žmonės. Kur beeitum, su kuo bekalbėtum, visur tavęs laukia šypsena, ypač vaikų, kuriuos gali išgirsti visur, mojuojančius ranka ir šaukiančius „Hello muzungu!“. O kai išvyksti iš Kampalos, nereikia net pasakoti, kaip visiems vaikams įdomu pamačius tokį „muzungu“.
Vaikai Kampaloje (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Taigi, esame Kampaloje. Ką galėčiau jums parodyti? Kur nuvežti? Teisybę pasakius, čia visa esmė, ne kur nuvežti, bet kaip nuvežti. Tuojau paaiškinsiu.
Visi atstumai Kampaloje yra dideli, kai žiūri į žemėlapį, atrodo, kad viskas čia ranka pasiekiama ir tai tiesa, tik šiek tiek toliau nei siekia ranka. Jeigu neturi automobilio, turi du pasirinkimus - viešasis transportas - „matatus “ arba „boda-bodai“.
„Matatai“, kurie Ugandoje yra taip vadinami taksi, yra itin paplitusi transporto priemonė Afrikoje. Tai taksi, kuriuo daliniesi su kitais, tai tokie autobusiukai, vykstantys nustatytais maršrutais, ir kai prisipildo, išvyksta numatyta kryptimi, sustodami kaskart kai kas nors įlipa ar išlipa. Kampaloje daugelis tokių „matatų“ vyksta į centrą, išvykdami iš Old Taxi Park arba iš New Taxi Park ir aplinkui esančių sustojimų.
Old Taxi Park, tai tikras transporto inžinerijos stebuklas. Įsivaizduokite aikštę, didelę aikštę, o tada pristatykite ten tiek automobilių, kiek tik telpa. Jau? Puiku, tačiau dabar automobilius sustatykite taip, kad visi automobiliai galėtų tvarkingai išvykti ir atvykti per kelis įvažiavimus. Sudėtinga ar ne? Todėl, Old Taxi Park yra tikras organizuotas chaosas.
Old Taxi Park (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Kad pamatytumėte, kad tikrai ne perdedu galite pamatyti nuotraukas, kurios šį parką, patvirtina esant didžiausia įmanoma automobilių aglomeracija.
Old Taxi Park (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Old Taxi Park (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Turiu pripažinti, kad man labai patinka Old Taxi Park. Kartais sunku jį pereiti pėsčiomis, tačiau net ir tada, tarp visų taksi automobilių, pamatysite prekiautojus, kurie pardavinėja viską, ką tik galite įsivaizduoti, nuo vandens, vaisvandenių, bulvių traškučių iki laikraščių, diržų, auskarų, puodų ir visko ko tik gali prireikti.
„Matatus“ yra gan pigūs, tačiau ne visuomet tai geriausia transporto priemonė. Vienais kartais eismas yra nepakenčiamas, o kitais kartais tau visai nereikia važiuoti pro centrą. Taip pat yra ir paprastų taksi, tačiau jie daug brangesni ir juos naudojame tik naktį. Bet kurioje kitoje situacijoje reiktų naudotis „boda-boda“ arba tiesiog „boda“.
„Boda -- boda“ yra taksi - motociklas. Iš pradžių buvo dviračiai - taksi, kurie vežiodavo žmones tarp Ugandos ir Kenijos sienų, taigi dienų dienas, važinėdavo rėkaudami „boda - boda“, tai jų anglų kalbos žodžio „border - border“ (pasienis) tarimas, tad galiausiai taip ir liko šis pavadinimas.
Dabar jų pilna visur ir paprastai tai ne dviračiai, o motociklai. Juos galima susistabdyti tiesiog gatvėje arba vienoje iš daugelio stotelių, kurios išsibarsčiusios po visą miestą. Vykdamas su „matatu“ mokėsi jau nustatytą sumą, tačiau su „boda“ reikia visuomet derėtis. Pradžioje tai kiek sudėtinga, tačiau po keletos dienų jau išmoksti kainas priklausomai nuo atstumo ir tuomet viskas tampa daug paprasčiau - pasiūlai kainą, kurią nori mokėti, ir jei vienas nesutinka, eini pas kitą, jų čia tikrai daug, o konkurencija didelė.
Boda - bodai (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Boda - bodai (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
„Boda - boda“ motociklai nebūtinai veža tik vieną keleivį, jų gali būti du ar net trys.
Boda - bodai (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Ugandoje ne taip, kaip kitose pasaulio šalyse, čia, jei turi šeimą ir nori ją kur nors nusivežti, tiesiog nusiperki motociklą.
Boda - bodai (wfogg.blogspot.com© Javier González Manso nuotr.)
„Boda - bodai“ yra labai patogus būdas keliaujant po miestą, tačiau turime sutikti, kad šiek tiek pavojingas. Tad jeigu vykstate motociklu, atminkite keletą dalykų. Pavyzdžiui šalmas, tikrai gera mintis, tad būtų ne pro šalį nusipirkti ir visuomet su savimi turėti šalmą. Taip pat labai gerai susirasti „savo“ „boda-bodą“, kuriuo pasitikite, jį jums gali rekomenduoti draugas ar pažįstamas, tuomet užsirašote jo numerį ir visuomet kai jo prireikia skambinate.
Mūsų „boda - boda“ vairuotojo vardas Valteris, tai geriausias vairuotojas visame Misisipės krante. Jis punktualus, vairuoja atsargiai, ir su juo nereikia ilgai derėtis ir dar...naudoja posūkio signalus! Turbūt jau vien dėl to tiek „muzungų“ jam skambina.
Taigi, kai išmoksti visus šiuos dalykus, esi pasirengęs gyventi Kampaloje, mieste, kur vietoj žvirblių skraido Afrikiniai marabu. Kai šį paukštį pamatai pirmą kartą, atrodo, kad kažkas čia, negerai ir nesupranti iš kur jis toks atskrido.
Afrikiniai marabu (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Afrikiniai marabu (wfogg.blogspot.com © Javier González Manso nuotr.)
Po viso mėnesio praleisto Kampaloje, jau spėjome susikurti savo rutiną, mėgaujamės savo buto draugų kompanija, susipažinome su įvairiais žmonėmis, kartas nuo karto išeiname į miestą, į kiną ar net į teatrą...Jau pradėjome pažinti miestą ir po truputį nuklystame už Kampalos ribų.
Laukite tęsinio...
