• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rudenį sklypuose gyventojų kūrenamos gamtinės atliekos neretai piktina kaimynus. Mat ne kiekvienas laužą sukurti užsimojęs sodininkas atsižvelgia į tądien vyraujančią vėjo kryptį ir kartkartėmis tiesiog „išrūko“ gyvenančiuosius kitapus tvoros.

GALERIJA (6)

Rudenį sklypuose gyventojų kūrenamos gamtinės atliekos neretai piktina kaimynus. Mat ne kiekvienas laužą sukurti užsimojęs sodininkas atsižvelgia į tądien vyraujančią vėjo kryptį ir kartkartėmis tiesiog „išrūko“ gyvenančiuosius kitapus tvoros.

REKLAMA

Taip nutiko ir Pelėdnagiuose. Galiausiai buvo iškviesti ugniagesiai.

Į pastabas nereagavo

Gesinti ne tik ugnies, tačiau ir beįsiplieskiančio kaimynių nesutarimo rajono ugniagesiai skubėjo trečiadienį, 14.41 val.

Pelėdnagiškė nuosavo namo kieme degino žaliąsias atliekas, o dūmai, pasak pranešėjos, ėjo tiesiai į jos sklypą – buvo neįmanoma atidaryti langų.

REKLAMA
REKLAMA

Laužą sukūrusi kaimynė į pastabas nereagavo. Atstumas tarp pastatų buvo apie 20 metrų.

Atvykę ugniagesiai rado gyventojos iš akmenų sukrautą laužavietę. Moteris uždengusi degino lapus. Laužą gyventoja užgesino pati.

REKLAMA

Šaltinis: Rinkos aikštė, autorė: Akvilė Kupčinskaitė

Kada leidžiama deginti žaliąsias atliekas?

Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau skelbė, kad žaliąsias atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, įskaitant atvejus, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių populiacijų plitimą, taip pat nėra galimybių jų perduoti atliekų tvarkytojui arba kitaip panaudoti.

REKLAMA
REKLAMA

Net ir tokiais atvejais žaliąsias atliekas galima deginti tik laikantis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis:

  • Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sumedėję augalai ar jų dalys rekreacijos tikslais deginami nustatytose ir pažymėtose vietose įrengtose laužavietėse;
  • Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis taip pat draudžiama deginti, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;
  • Viensėdžiuose ir kaimuose būtina vadovautis savivaldybės institucijų nustatytais draudimais arba deginimo sąlygomis. Jeigu savivaldybė tokių sąlygų nėra nustačiusi, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;
  • Lauko sąlygomis leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje per vieną kartą galima deginti ne daugiau kaip 1 m³, jeigu toks deginimas konkrečioje teritorijoje nėra uždraustas;
  • Deginti skirti augalai ar jų dalys turi būti sausi ir surinkti arba sugrėbti. Deginimą būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas;
  • Baigus deginti, ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į aplinkos orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų;
  • Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, anksčiau nei prieš savaitę sukrautų augalų ar jų dalių krūvų negalima deginti jų prieš tai neperkrovus;
  • Kartu su augalais ar jų dalimis arba atskirai draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnavimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną;
  • Augalus ar jų dalis draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus jų deginimą rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse;
  • Deginant augalus ar jų dalis privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsakomybė  

Aplinkos apsaugos departamentas anksčiau priminė, kad už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.  

REKLAMA

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.  

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. 

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.  Be to, vertinama aplinkai padaryta žala. 

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
dabar skundzia del visko ,uzdegto lauzo ,per didesnes zoles ir tt.. neturi ka veikt dauguma tai labai pilietiskais vaidina..
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų