Pasirinkti viešbutį ar transporto priemonę. Nuspręsti kur valgyti, ir kurias vietas geriau aplenkti: kelionė yra nuolatinis mažų ar didelių problemų ir iššūkių sprendimas. Juk kitaip ko verta būtų įgyta patirtis?
Kai kurios situacijos būna labai specifinės, susijusios su vieta, kur atvykote. Kitos – nutinka daugeliui keleivių ir nuolat kartojasi. Pateikiame keletą „news.com.au“ žurnalisto Anthony Dennis patarimų, kaip elgtis dažniausiai ištinkančiose nepatogiose situacijose.
Keleivis iš pragaro
Tai yra nutikę beveik kiekvienam ( išskyrus, žinoma, pačius keleivius iš pragaro).
Be abejo, lėktuvuose gali užsimegzti draugystės ir net meilės istorijos, tačiau tuomet, kai jūs norite tik miegoti, žiūrėti filmą ar grožėtis vaizdais, kažkieno noras atverti širdį būtų tikrai ne vietoje. Pirmiausia, elkitės mandagiai – greta šio žmogaus turėsite praleisti bent kelias valandas. Visada geriau pakęsti tokį žmogų, nei veltis į konfliktą.
Tačiau egzistuoja keletas geru „žaisliukų“, padedančių atsikratyti įkyruolio: ausų kamštukai bei akis uždengiantis raištis miegui, tikrai padės pasprukti nuo nemalonaus dėmesio.
Duoti ar neduoti
Kiekvienam kas buvo bent jau Egipte ar Turkijoje teko spręsti šį klausimą. Tuk-tuk į jūsų taksi langą. Timpt už jūsų marškinėlių skverno. Elgetos yra visur. Ypač – maži vaikai.
Duoti ar neduoti? Kai kurie teigia, jog duoti tiesiog negalima, nes taip stiprinama priklausomybė nuo dovanotų pinigų. Daug geriau, jei turite ūpo, pinigus pervesti vietinėms labdaros organizacijoms, kurios tikrai žinos, kaip juos panaudoti.
Tačiau manau, jog kiekvienas turi spręsti pats. Pamenu, kadaise Laose keliavau kruiziniu laivu Mekongo upe. Mes sustojome prie mažo kaimelio, kur prie krantų susibūrę žmonės mums pardavinėjo įvairius dirbinus. Visi keleiviai sutartinai ignoravo gidų patarimus neduoti pinigų. Tiesa, daugelis dalinosi daiktais: maistu, tualeto reikmenimis, mokyklai reikalingomis priemonėmis. Galiausiai nupirkome visas vietinėje parduotuvėje buvusias prekes ir jas išdalinome. Jautėmės laimingi. Tikiu, kad taip jautėsi ir šio Mekongo pakrantės kaimelio gyventojai.
Paryžiaus gyventojai
Nusprendus keliauti į Prancūzijos sostinę apima nepaprastas jausmas: šis miestas jau tapo legenda ir romantikos simboliu. Tačiau vos tik čia atsidūrę jūs susidursite su problema: jūs nekalbate prancūziškai, o bendrauti tenka su paryžiečiais...
Esu daug geranoriškesnis Paryžiaus gyventojų atžvilgiu nei daugelis keliautojų. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės jūs, jei kasmet pro jūsų akis praplauktų 27 mln. turistų? Tikriausiai taptumėte ne mažiau kandus nei tipinis paryžietis.
Situaciją palengvins jūsų sprendimas išmokti bent šiek tiek prancūzų kalbos. Žmonėms, taip aistringai besididžiuojantiems savąja kalba kaip prancūzai, tai – labai svarbu.
Ir dar, pasistenkite pasitempti. Stiliumi garsėjančiame mieste tipiška sportinė-turistinė apranga garantuos nemalonų išskirtinumą. Elkitės kaip turistas, ir su jumis bus elgiamasi atitinkamai...
Arbatpinigiai
Net ir nemažai keliavusiems žmonėms, arbatpinigiai vis dar sukelia galvos skausmą. Atvykus iš šalių, kur arbatpinigiai laikomi dovana ir paskata už puikų aptarnavimą, kitos šalys, pav JAV, kur jie laikomi privalomybe ir pareiga, gali sukelti tiesiog šoką.
Vienas pažįstamas pasakojo, jog syki, pavalgęs restorane JAV jis nepaliko arbatpinigių ( mat tiek maistas, tiek aptarnavimas buvo ne kokie). Įsiutęs padavėjas persekiojo vyriškį ir gatvėje, reikalaudamas savo dalies.
Tad, elkitės taip, kaip įprasta toje šalyje. Turėkite omeny, jog daugeliui darbuotojų, arbatpinigiai garantuoja padorų atlyginimą. Tiesa, dar prieš vykdami pasidomėkite – daugelyje gerų kelionių vadovų yra specialus skyrius, kuriame aprašomi arbatpinigių davimo ar nedavimo papročiai.
