Indijos kavos namai atsidūrė pirmosiose kultūrinio karo eilėse, rašo „The Guardian“.
Kuomet vieni kavos tinklai mėgaujasi jaunų indų dėmesiu, kiti tampa radikalių pokyčių visuomenėje aukomis.
Vėlyva popietė Kolkatoje. Šviesa tingiai dingsta perpildytoje „College Street Coffe House“ kavinėje. Padavėjai murzinomis baltomis uniformomis bei ornamentuotomis kepuraitėmis pateikia minkštus omletus bei biryani ryžių dubenėlius. Vadybininkas Deepakas Gupta didžiuojasi čia pateikiamos kavos įvairove – juoda, balta, šalta ir karšta – ir tik už 8 rupijas.
„Kas dieną parduodam apie 1500 puodelių. Kadangi kaina iš tiesų maža – verslas sekasi puikiai“, - sako jis.
Kavos namai priklauso kooperatinei bendruomenei, sukurtai 1950-aisiais, pačiame Indijos socializmo įkarštyje, siekiant garantuoti pigų maistą ir gėrimus darbininkams, intelektualams bei politiniams aktyvistams. Kai kurios tokios įstaigos klesti tačiau daugelis negali pasipriešinti radikaliems pastarųjų dešimtmečių pokyčiams.
Žymiuosius Bangaloro kavos namus pernai nuo uždarymo išgelbėjo tik vietinių susibūrimas. Net Keraloje, kur suvartojama daugiausia kavos, žlunga 15 iš 50 kavinių tinklų. Delyje jau uždaryti 10 kavos namų. Žymiausieji „Indijos kavos namai“ už pastato nuomą nemoka jau metų metus ir dabar laukia, kad kavinė bus iškeldinta. „Jaunimas renkasi kitas vietas“, - sako vadybininkas Janakas Rajus.
Sėdėdamas prie dėmėto stalo, vos matomo pro cigarečių dūmus, namų savininkas Ramas Shashstris pasakoja apie čia besilankiusius žymius žmones. „Čia ateidavo kiekvienas premjeras nuo Jawharlalo Nehru iki Aralo Bihari Vajpayee ( vėlyvaisiais 1990). Ši vieta yra Indijos istorijos dalis, jos negalima uždaryti...“, - sako jis.
Tik už kelių šimtų metrų, Rukeen, Sima ir Geetika, 18-mečiai politikos mokslų studentai sėdi „Cafe Coffee Day“ kavinėje, priklausančioje vienam iš didžiausių Indijos kavinių tinklų, „kur nusiramina jauni širdimi“, kaip teigia jos reklama. Čia įrengtas oro kondicionavimas, patogios kėdės, daug veidrodžių. Sima sako, jog ji čia ateina „atsipalaiduoti nuo studijų“. Trijulei patinka šokoladinis frape už 95 rupijas. Nei vienas negirdėjo apie Indijos kavos namus.
Kova dėl klientų yra Indijos kultūrinių karų dalis. Tačiau tai – gerokai sudėtingesnis konfliktas nei paprasčiausias priešiškumas tarp globalizuotos „naujosios Indijos“ – vidurinės vartotojų klasės, mėgdžiojančios vakarus bei senosios Indijos.
Sima ir jos draugai „Cafe Coffee Day“ pasirinko neatsitiktinai. „McDonalds restorane – kava pigiausia. Ten gali eiti bet kas. Tačiau čia gerokai jaukiau ir tik truputėli pigiau, tad mes einame čia. Tik keletas žmonių gali eiti į „Barista“, - pasakoja mergina.
„Barista“ tinklas įkurtas prieš 10 metų šiuo metų turi 230 kavinių ir planuoja atverti dar 65 naujas. Pasak jo vadybos skyriaus vadovo Vishalo Kapooro, „Barista“ siūlo ne tik kavą, bt „visapusišką patirtį“. „tai, kas dabar vyksta Indijoje, tikrai jaudina. Klasikiniai kavos namai yra besibaigiančios eros dalis“
Kolkatos pasiturinčiųjų rajone, Camaco gatvėje yra viena pirmųjų „Barista“ kavinių, kur drauge su kava parduodamos salotos, pieniški kokteiliai, sausainiai ir ledai, groja 90-ųjų britpop muzika. Prie staliuko sėdi 25 metų Ramitas ir 26-metį Ruchika.
„Tai - savotiška privati erdvė, - pasakoja Ruchika, dirbanti viename iš greta esančių bankų, - mano tėvai – konservatyvūs, tad jiems nepatinka, ji aš būnu su vaikinu. Mes galime susitikti čia“.
„Baristos“ sėkmė susijusi su besikeičiančiais visuomenės papročiais. „Šių kavinių aplinka yra pagarbi ir įkvepianti – labai tinkama vieta surasti ne tik puodelį kavos, bet ir šiek tiek romantikos“, - pasakoja rinkodaros konsultantas Suhelas Sethas.
Tačiau tų, kurie galėtų apsilankyti šiuose kavinėse yra absoliuti mažuma. „Mes paliečiame tik ledkalnio viršūnę“, - pripažįsta „Baristai“ atstovaujantis V. Kapooras.
Naujoji Indija gal ir iškilo per kelis pastaruosius metus, tačiau tebeegzistuoja ir senoji. Tai iš dalies paaiškina kodėl Kolkatos kavos namai vis dar pilni. Daugelis jų lankytojų yra panašaus amžiaus kaip ir besilankantys „Baristoje“ ar „Delhi Cafe Coffe Day“. Jauni vyrai ir moterys besiburiantys apie stalus, atstovaujantys dešimtis tūkstančių tų, kurie nepatenka į „kreminius visuomenės sluoksnius“.
„Mes kalbame apie merginas ir sportą, ne apie politiką. Čia gera, nes pigu“, - sako 19-metis Arindamas Chouwdhry Kolkatos kavos namuose. „Mes negalime eiti į tas naujas vietas. Jos tiesiog per brangios. Mes dar toli nuo vidurinės klasės“.
