Laiko keitimas jau daugelį metų kelia diskusijų ir abejonių. Daugelis žmonių nemato prasmės tęsti praktikos, kurios ištakos Europoje siekia XIX amžių.
Kada suksime laiką spalį?
Nors Europos Sąjunga planavo atsisakyti sezoninio laiko keitimo nuo 2020 metų, šiuos planus sustabdė koronaviruso pandemija.
Vis dėlto tikėtina, kad prie šio klausimo bus sugrįžta ateityje. Kol kas tenka susitaikyti su tuo, kad laikrodžius vis dar persukame du kartus per metus, rašo fakt.pl.
Perėjimas iš vasaros į žiemos laiką visuomet vyksta paskutinį spalio savaitgalį. Šiemet laikrodžiai bus persukami naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją.
Pereinant prie žiemos laiko, laikrodžiai sukama viena valanda atgal, tai reiškia, kad 3 valandą laikas bus sukamas į 2 valandą. Tai reiškia viena – tą naktį miegosime viena valanda ilgiau.
Kaip laiko keitimas veikia sveikatą?
Laiko keitimas gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Kol organizmas prisitaiko prie naujo laiko, žmonės dažnai susiduria su sutrikusiu miego ritmu, sunkumais užmigti, nuotaikų svyravimais ir padidėjusiu nuovargiu.
Šie negalavimai gali lemti prastesnius rezultatus mokykloje ar studijose, didesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir keliuose riziką, dažnesnius širdies priepuolius, o kai kurių tyrimų duomenimis net prisidėti prie trumpesnės vidutinės gyvenimo trukmės.
Laiko pokyčius sunkiausiai pakelia pamainomis ir naktimis dirbantys žmonės, nes jie dažnai negauna pakankamai miego ir gyvena ne pagal natūralų biologinį ritmą.
Nemalonias laiko keitimo pasekmes galima sušvelninti. Vienas veiksmingiausių būdų yra išankstinis pasiruošimas.
Dar prieš persukant laikrodžius rekomenduojama palaipsniui, po 10–30 minučių, keisti užmigimo ir kėlimosi laiką, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie naujo dienos režimo.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
