Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos – padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių. Visuomet reikia atkreipti dėmesį į tris skaičius, pavyzdžiui, NPK17-6-11. Pirmasis skaičius reiškia azoto, kuris skatina lapijos augimą, antrasis – fosforas, atsakingas už šaknis, o trečiasis – kalis, kuris skatina ląstelių funkcijas ir mikroelementų pasisavinimą“, – primena ilgametis sodininkas N.Zubko.
Pavasarį derėtų pasirūpinti veja, dekoratyviniais augalais, gėlėmis, vaiskrūmiais, vaismedžiais bei uogakrūmiais. „Visų pirma atminkite, kad augalams nepakenksite, jei trąšas bersite į nenualintą dirvą. Todėl geriau tręšti dažniau ir po mažiau, bet nelaukti kol augalai bus nuvarginti“, – aiškina „Arvi fertis“ produkto vadovas Vytis Varanavičius.
Kaip pastebi, trąšų ekspertas, pavasarinis tręšimas skatina augalų įsišaknijimą, didina atsparumą ligoms, padeda vegetacijai, tačiau trąšų pasirinkimas nulemia koks rezultatas bus pasiektas. „Baltijos šalyse vieninteliai gaminame trąšas, kuriose vienoje granulėje pateikiamos visos augalui reikalingos medžiagos – azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) ir kiti mikroelementai. Beriant trąšų mišinį maisto medžiagų koncentracija dirvožemyje pasiskirsto netolygiai, o naudojant trąšas granulėse, dirvožemis pamaitinimas tolygiai.“ – trąšų privalumus įvardina „Arvi fertis“ atstovas V.Varanavičius.
Augintojai vis labiau atsižvelgia, ar trąšos nekenkia jų pačių sveikatai, ieško ekologiškų sprendimų tręšiant savo sodus ir daržus. „Žmonėms, neabejingiems savo sveikatai ir tausojantiems aplinką, galiu rekomenduoti kompleksines bechlores ir benitrates trąšas, kurios garantuoja gerą derlių“, – pataria V. Varanavičius.
Šiuo metu pasaulyje daugiausia sunaudojama azoto trąšų. Trąšų efektyvumas, taigi ir augalų derlingumas, galėtų būti didesni, jeigu tręšimas būtų tinkamai subalansuotas. Nors fosforo ir kalio trąšų sunaudojama taip pat daug, tačiau neproporcingai mažai lyginant su azoto trąšų kiekiu. Kitų trąšų naudojama dar mažiau, todėl žmonės su maistu gauna per mažai mikroelementų.