Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, kad ketvirtadalis 13–18 metų paauglių įprastą mokyklos dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei šešias valandas. Savaitgaliais ši dalis išauga iki 46 proc., o 14 proc. paauglių prie ekranų praleidžia daugiau nei 10 valandų.
Kada ekranų tampa per daug?
Kiekvienas žmogus kasdienybėje naudojasi kokiu nors išmaniuoju įrenginiu. Vieni tai daro kelias valandas namuose, kiti visą dieną darbe. Ne kiekvienas pastebi, kada tai jau virsta problema.
Psichologas R. Jankauskas sako, kad jeigu nukenčia miegas, mokymasis, fizinis aktyvumas ar santykiai, o vaikui tampa labai sunku atsitraukti nuo telefono, tai signalas susirūpinti.
„Pradinukams dvi valandos gali būti orientyras, tačiau vien skaičiaus nepakanka. Ekranų tampa per daug tada, kai jie atima bendravimą su bendraamžiais, vakarienę su tėvais ar pramogas lauke“, – sako psichologas R. Jankauskas.
Kodėl vaikui taip sunku nesinaudoti telefonu?
Tėvai tikriausiai ne kartą susidūrė su situacija, kai vaikui liepiama padėti telefoną, tačiau jis neklauso – prašo dar kelių minučių, pradeda pykti ar derėtis. Psichologas aiškina, kad tam yra kelios priežastys.
„Telefonas leidžia greitai patirti malonumą – vos keli paspaudimai ir jau gauname naują vaizdo įrašą, žaidimą ar žinutę. Dopaminas, dalyvaujantis atlygio ir motyvacijos procesuose, skatina mus ieškoti tokių patirčių“, – teigia R. Jankauskas.
Anot psichologo, realiame gyvenime norint patirti ką nors panašaus, dažnai reikia įdėti daugiau pastangų, palaukti ar susidurti su nesėkme.
Vaikams, kurių savireguliacija dar tik vystosi, atsispirti tokiam greitam atlygiui ypač sunku. Tačiau, pasak psichologo, tai nėra vien vaikų problema. Suaugusieji taip pat dažnai paima telefoną net nepastebėję, kaip tai padarė.
„Negalime tikėtis, kad vaikas pats išmoks saikingai naudotis priemone, kuri sukurta taip, kad norėtųsi ja naudotis kuo ilgiau“, – sako jis.
Ar amžius perkant vaikui pirmą telefoną svarbu?
Vieno konkretaus amžiaus, nuo kurio kiekvienam vaikui reikėtų nupirkti telefoną, psichologas neišskiria. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų klausti ne „kiek vaikui metų?“, o „kam jam reikalingas telefonas?“
Jeigu pagrindinis tikslas – kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, nebūtinai reikalingas išmanusis telefonas. Tam, anot R. Jankausko, gali pakakti paprasto telefono ar išmaniojo laikrodžio.
Tuo tarpu, jeigu vaikui reikia žemėlapių, viešojo transporto tvarkaraščių ar daugiau savarankiškumo, išmanusis telefonas gali būti labai pravartus.
„Tačiau kartu suteikiame prieigą prie turinio ir socialinių erdvių, kurioms vaikas gali būti dar nepasiruošęs.
Telefonas neturėtų būti automatinė dovana gimtadienio proga. Tai atsakomybė, kuriai reikia pasiruošti ir vaikui, ir tėvams“, – pabrėžia R. Jankauskas.
Psichologas teigia, kad kartais tėvai telefoną savo vaikui duoda ne todėl, kad jo reikia, o todėl, kad jie patys yra pavargę ir nori ramybės. Tai ne itin teisingas sprendimas.
„Vaikas verkia ar nuobodžiauja – duodame ekraną, ir problema trumpam išnyksta“, – sako specialistas.
Tačiau psichologas pabrėžia, kad jeigu ekranas nuolat tampa atsaku į liūdesį, nuobodulį ar nusivylimą, vaikas gali neišmokti su šiomis emocijomis tvarkytis kitais būdais.
„Vaikas dar neturi visų įgūdžių pats nuspręsti, kiek laiko naudotis telefonu, kokį turinį rinktis ir kas jam tinkama. Tai, kas padeda vaikui nusiraminti šiandien, nebūtinai padeda jam išmokti tvarkytis rytoj“, – teigia R. Jankauskas.
Taisyklės, leidžiančios mažinti priklausomybę nuo ekranų
Psichologas rekomenduoja namuose susitarti dėl aiškių taisyklių, kurios galiotų ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems.
Viena iš jų – aiškiai nustatytas laikas be ekranų. Pavyzdžiui, pirmoji valanda ryte ir paskutinė valanda prieš miegą gali būti skirta veiklai be telefono. Svarbu, kad vaikas apie šią taisyklę žinotų iš anksto, o ji nebūtų sugalvojama jau kilus konfliktui.
Kita taisyklė – vietos, kuriose ekranų nėra. Tai gali būti miegamasis, valgomojo stalas ar vieta, kur vaikas ruošia namų darbus.
„Kai vaikas vienu metu mokosi, tikrina telefoną ir žiūri „YouTube“, jo dėmesys nuolat persijunginėja, todėl nukenčia susikaupimas ir mokymasis“, – aiškina R. Jankauskas.
Kartais šeimai naudinga susitarti ir dėl ilgesnio laiko be pramoginių ekranų. Pavyzdžiui, išvykstant į gamtą ar muziejų, galima susitarti, kad telefonai lieka namuose. Tačiau psichologas pabrėžia – vien pasakyti vaikui „padėk telefoną“ nepakanka.
Vaikas turi turėti galimybių žaisti, bendrauti, judėti ir tyrinėti pasaulį be ekranų. Jeigu vaikas supyksta ar pradeda derėtis, kai ateina laikas išjungti ekraną, psichologas rekomenduoja apie artėjančią pabaigą įspėti iš anksto. Jo teigimu, nereikėtų įsivelti į ilgas derybas ir konflikto metu kurti naujų taisyklių.
Anot psichologo, jeigu vaikui nepavyksta sustoti pačiam, suaugusysis turi ramiai padėti įgyvendinti susitarimą.
„Tikslas nėra užauginti vaiką, kuris niekada nepyksta. Tikslas – padėti jam išmokti priimti ribas ir tvarkytis su nusivylimu“, – sako R. Jankauskas.
Kaip sumažinti ekranų laiką, kad vaikas nesijaustų baudžiamas?
Staiga apribojus ekranų naudojimą, vaikas gali nežinoti, ką veikti, ir nuolat kartoti, kad jam nuobodu. Tačiau, pasak psichologo, tėvų užduotis nėra kiekvieną nuobodulio akimirką užpildyti nauja pramoga.
Vaikui svarbu turėti galimybių žaisti, bendrauti, judėti ir tyrinėti aplinką. Taip pat reikia leisti jam pamažu atrasti kitus būdus praleisti laiką.
„Ekranų ribojimo tikslas nėra atimti iš vaiko pramogą. Tikslas – grąžinti jam galimybę patirti ir kitus gyvenimo dalykus“, – teigia R. Jankauskas.
Todėl vietoje nuolatinio draudimo šeima gali kurti bendrus įpročius: daugiau laiko leisti lauke, žaisti stalo žaidimus, gaminti, sportuoti, lankytis muziejuose ar tiesiog vakarais pabūti kartu be telefonų.
Pokyčius turėtų pradėti ne tik vaikas
Jeigu tėvai nusprendžia, kad vaikui ekranų reikia mažiau, psichologas pataria pradėti nuo atviro pokalbio ir nepamiršti savo pavyzdžio.
„Pasakykite, kas jus neramina, pripažinkite ir savo įpročius, o tada susitarkite dėl taisyklių, kurių laikysis visa šeima“, – rekomenduoja jis.
Psichologas teigia, kad, pavyzdžiui, šeima gali susitarti, kad tam tikrą valandą visi telefonus padeda į vieną vietą ir jų nenaudoja. Po kurio laiko verta aptarti, kaip sekėsi – kas pavyko, kas buvo sunku ir ką būtų galima pakeisti.
„Juk vaikui daug sunkiau priimti taisyklę „padėk telefoną“, jeigu tuo pat metu tėvai patys vakarienės metu neatitraukia akių nuo savo ekrano“, – sako specialistas.
Kaip pabrėžia R. Jankauskas, nereikėtų užkrauti vaikui visos atsakomybės pačiam valdyti technologijų naudojimą. Suaugusiesiems taip pat sunku atsispirti ekranams, todėl vaikui pirmiausia reikia ne vien draudimų, bet ir aiškių ribų bei suaugusiųjų pavyzdžio.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
