Medikė teigia, kad šiltuoju metų laiku nederėtų žymiai keisti savo mitybos įpročių, o vadovautis universaliais mitybos principais ir mitybos piramide.
Nors kiekvieno žmogaus įpročiai yra individualūs, tačiau per dieną reikėtų valgyti tris pagrindinius patiekalus: pusryčius, pietus ir vakarienę bei du užkandžius. Valgymo dažnumą reikėtų derinti prie dienos ilgio ir savo įpročių.
„Mitybos racionas vasaros metu nesiskiria nuo žiemos sezono ir neturėtų skirtis nuo bet kurio kito sezono. Galioja tie patys palankios mitybos principai. Tai jais vadovautis reikėtų kiekvieno sezono metu“, – sako Ž. Antonova.
Pasak specialistės, karštuoju sezonu nederėtų vengti nei vienos maisto produktų grupės, tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti maisto saugai: lengvai gendantis maistas gali sukelti didelių problemų. Dideliam karštyje laikomas maistas greitai sugenda ir gali sukelti infekcinių ligų protrūkį. Žmogus gali apsinuodyti maistu.
Skysčiai ir higiena
Moksliniai tyrimai parodo, kad žiemą žmonės suvartoja daugiau kalorijų nei vasarą. Yra manoma, kad taip yra todėl, kad įprastame mūsų maisto racione yra daugiau produktų, kurie turi mažesnį energijos tankį ir daugiau judama.
Esant karštoms oro sąlygoms, svarbu užtikrinti tinkamą skysčių kiekį. Laikantis aukštai oro temperatūrai žmogus išprakaituoja litru skysčių daugiau nei žiemą. Būtina užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir žmonės automatiškai pasirenka maistą, kurie turi daugiau skysčių ir vandens: daržoves, vaisius.
O kad egzotiškos kelionės ir noras išmėginti jų tradicinių valgių nesibaigtų ligoninėje, Ž. Antonova pataria atkreipti dėmesį į higieną: labai gerai nusiplauti rankas prieš valgį, ruošiant maistą, pasinaudojus tualetu.
„Reikia plauti rankas su muilu ir nuplauti patį produktą. Ypač dėl vandens kokybės reikėtų pagalvoti, įsitikinti, kad tai švarus geriamasis vanduo. Egzotiniuose kraštuose galima nuo vandens susirgti žarnyno infekcija“, – sako medikė.
