1710 metais Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II suteikė privilegiją turgus rengti Jiezne. Atsižvelgdamas į nuo šalčių, sausros, bado ir maro nualintos Jiezno grafystės interesus, usteikė teisę ant tilto per Verknę Kristupo Paco paveldėtose Jiezno valdose pastatyti muitinę ir iš visų pravažiuojančių imti muitą.
Pacai Jiezne atsidūrė 1633-aisiais, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas nupirko dvarą ir čia įkūrė savo rezidenciją - pastatė baroko stiliaus rūmus. Šie rūmai, taip pat turgus, bažnyčia ir kitos Pacų statybos suformavo iki šiol išlikusį stačiakampį miesto planą. Iki Pacų, manoma, nuo XIV amžiaus, Jieznas buvo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio dvaras. XV amžiaus pabaigoje dvaras buvo atiduotas LDK kunigaikščio Aleksandro žmonos sekretoriui Holovčinskui. Mirus Holovčinskams, dvaras atiteko Kiškiams.
Pasak istorikų, vienos muitinės Pacams nepakako, todėl ji veikė keliose vietose – Prienų vieškelyje – Birštono kalne, Jundeliškėse pagal Verknės upę, Stakliškių vieškelyje – Padriežiškių kaime prie Verknės, Alytaus kelyje – Vėžiongirėje ar netoli Punios, Imilsos upės pakrantėse.
„Jiezno turgui – 300 metų“ šventės programa:
Birželio 5 dieną
12.00 val. Šv. Mišios Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje
Turgaus aikštėje
13.00 val. Paminklinės lentos, žyminčios turgaus buvimo vietą, iškilmingas atidengimas
13.30 val. Teatralizuotas karaliaus Augusto II 1710 m. privilegijos Jiezno turgui pristatymas (dalyvauja istorinio šokio grupė iš Birštono). Jiezno krašto amatų demonstravimas, tautodailininkų mugė, pavienių senųjų muzikantų muzikavimas
14.00 val. Ekskursija po miestą senovine karieta
14.00 val. Dzūkijos krašto kaimo kapelų šventė (Dalyvauja Alytaus, Aukštadvario, Daugų, Jiezno, Punios, Stakliškių, Varėnos, Vilūnų liaudiškos muzikos kapelos)
