Virtualūs hakatonai ypač išpopuliarėjo per karantiną. Jų tikslas – neišeinant iš namų, susibūrus virtualiai, kurti inovatyvius visuomenei naudingus sprendimus. Hakatonu „Accessibility in Mobility“ siekiama keliones traukiniais ir kitu viešuoju transportu pritaikyti skirtingų poreikių turintiems žmonėms, tarp jų ir turintiems negalią, jaunoms šeimoms su mažamečiais vaikais, vyresnio amžiaus žmonėms ir kitiems. Prie hakatono jau prisijungė negalią turinčių žmonių organizacijų, technologijų įmonių, startuolių, pavienių informacinių technologijų specialistų, inžinierių ir pan.
Norime, kad kelionės būtų patogios visiems
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Korporatyvinės veiklos departamento direktorės Ilonos Daugėlaitės, siekiama, kad kelionės traukiniais būtų patogios ir keltų tik geras emocijas visiems keleiviams be išimčių. „Tačiau mes turime istorinį paveldą – traukinius, kurie buvo įsigyti prieš dešimtmečius, infrastruktūrą. Šiandien ne viskas yra patrauklu ir patogu. Tikrai suprantame, kad pokyčių reikia. Hakatoną organizuodami tikimės gauti originalių sprendimų, kaip keliones traukiniais padaryti kuo patrauklesnes, patogesnes, keliančias geras emocijas“, – sako I. Daugėlaitė.
Jos teigimu, traukinių atnaujinimas, infrastruktūros, stočių perstatymas, modernizavimas ilgai trunka ir tam reikia didelių investicijų, bet galbūt hakatono dalyviai pasiūlys įdomių technologinių sprendimų, kurie tą procesą paspartins.
Ji priminė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendina projektą „Stočių informavimo sistema“, kurio tikslas – sukurti vaizdines ir garsines priemones stotyse ir traukiniuose, kad klausos negalią turintys keleiviai galėtų saugiai judėti stotyje ir be papildomos pagalbos keliauti norimais maršrutais.
1901 m.
1927 m.
1934 m.
Technologijos atveria naujas galimybes
Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis atkreipė dėmesį, kad technologijos ir įvairūs šiuolaikiški sprendimai gali būti labai naudingi negalią turintiems žmonėms. „Įvairioms negalioms technologijos atvėrė daug galimybių, sulaužė daug sienų, palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 ar keliolika metų, kai žmonės negalėjo dirbti, keliauti, pramogauti. Būtent technologijos įgalino gyventi aktyviau, mobiliau, savarankiškiau“, – sako E. Grigonis. Jis tikisi, kad ir dabar bus rasti sprendimai, kurie palengvins daugelio žmonių keliones.
Hakatonas iš pradžių buvo skirtas geležinkelio sistemos paslaugoms, bet vėliau pradėjo plėstis, dabar apima ir viešąją miesto infrastruktūrą, komunikaciją. Juk pati kelionė sudaro gal 50 procentų, visa kita sudaro kelionės planavimas – susiruošusiam keliauti judėjimo sunkumų turinčiam žmogui svarbu žinoti, kur jis pasistatys automobilį, ar nuvykus į tašką B bus galimybė pasinaudoti viešuoju transportu ir keliauti toliau, ir pan. Būtent technologijos gali padėti gauti tą informaciją. Labai svarbu, kad ir apie keliavimą traukiniais informacija būtų prieinama visiems. Pavyzdžiui, Kanados geležinkelių svetainėje informacija pateikiama pačia įvairiausia forma – įprastai, didesniu šriftu regėjimo sunkumų turintiems žmonėms, gestų kalba, taip pat ją galima transformuoti į garsinę formą. Yra ir įvairiausių kitų būdų – panaudoti 5G ar Bluetooth ryšį ir pan.
Prioritetas – judumas be kliūčių
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovės Eglės Radvilės, hakatonas yra gana įprasta forma suprasti savo nepanaudotas technologines galias. Tie, kurie pasiūlo naudingų idėjų, turi galimybę pratęsti jas bendradarbiaudami su savivaldybe, tapti įmonėmis, startuoliais ir pan.
„Viena iš strateginių mūsų veiklos krypčių – kad Vilnius būtų miestas, kurio visus taškus galima pasiekti iš visur. Turime nepamiršti ir tam tikrų auditorijų, kurioms galbūt tai pavyksta sunkiau“, – sako E. Radvilė. Jos teigimu, miestas atsakingas už detales – veikiantys ar neveikiantys liftai, nepatogi nuvažiavimo platforma, netinkamas autobusas. „Norime turėti įvairių žemėlapių, kad žinotume, kur ko nors nepadarome“, – dalijasi mintimis Vilniaus miesto savivaldybės atstovė. Jos teigimu, judumas suprantamas ne tik kaip galimybė judėti viešuoju transportu nuo taško iki taško, tačiau atsiranda ir naujų formų – pavėžėjimas įvairių individualių poreikių turintiems žmonėms arba, tarkim, galimybė susisiekti virtualiai turint regėjimo negalią. E. Radvilė sako besitikinti, kad bus pasiūlyti ne tik technologiniai sprendimai, bet ir naujų idėjų, kurios padės pažiūrėti į esamą problemą kitu kampu.
Kviečia aktyviai prisidėti
Hakatono iniciatoriai kviečia aktyviai prisidėti prie judumo problemos sprendimo. Numatytas ir nemažas prizinis fondas – 4500 Eur. Taip pat yra galimybė toliau bendradarbiauti su „Lietuvos geležinkeliais“. Hakatonas, kuris buvo numatytas balandžio pabaigoje, dėl didelio susidomėjimo perkeltas į gegužę. Tikimasi dar didesnio dėmesio ir paramos šiam projektui.
Vienas iš hakatono iniciatorių Transporto inovacijų centro vadovas Julius Norkūnas atkreipė dėmesį, kad šie sprendimai aktualūs ne tik Lietuvai – vien Europoje gyvena 80 mln. negalią turinčių žmonių, transporto neprieinamumas aktualus visose šalyse. Tai galimybė savo idėjas pasiūlyti visam pasauliui.
Jam pritarė ir I. Daugėlaitė: „Labai džiaugiuosi, kad tema vis aktualesnė ir jos žinomumas didesnis. Kai pradėjau domėtis šia tema, kai į ją pažvelgiau per universalaus dizaino principus, supratau jos mastą ir gylį. Iššūkiai labai panašūs visose šalyse.“ Jos teigimu, įvairūs skaitmeniniai sprendimai gali pagelbėti kiekvienam: patogiau judėti stotyse, laiku gauti informaciją, darbuotojams – greičiau reaguoti, matyti, girdėti. „Tikiu, kad tokių sprendimų yra, bet ne visada juos sugebame įžvelgti, susieti su kompleksiniais iššūkiais“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Kokias problemas spręs hakatonas?
Vienas hakatono uždavinių – suteikti galimybę silpnaregiams ir neregiams bei klausos ir kalbos negalią turintiems asmenims be papildomos pagalbos saugiai judėti stotyje ir traukinyje, rasti norimus objektus (maitinimo paslaugas tiekiančias įstaigas ar kioskus, bilietų kasas, tualetus ar būsimus bilietomatus) ir gauti keleiviams teikiamas paslaugas. Šiuo metu traukiniuose nėra vaizdinės kelionės maršruto informavimo sistemos, kuri vaizdiniu būdu teiktų informaciją apie artėjančias stoteles ir stotis, sudarytų sąlygas klausos ir kalbos negalią turintiems asmenims orientuotis. Taip pat trūksta priemonių traukinyje aptarnaujančiam personalui komunikuoti ir atliepti klausos ir kalbos negalią turinčių asmenų poreikius.
Kitas hakatono tikslas – užtikrinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių statymą prie Vilniaus geležinkelio stoties. Vienas siūlymų – perkant bilietą „užsiprenumeruoti“ statymo vietą.
Taip pat siekiama sutrumpinti pranešimo apie planuojamą kelionę traukiniu laiką negalią turintiems keleiviams. Šiuo metu jie turi apie savo kelionę pranešti prieš 48 valandas. Tai ne visada patogu. Tikimasi, kad pasitelkus technologijas šį laiką galima būtų labai sutrumpinti (net iki 2 valandų arba pranešti apie norą keliauti perkant bilietą).
Vienas iš naujai iškeltų tikslų – mobiliosios programos „mTicket“ pritaikymas, kad ja lengvai galėtų naudotis aklieji ir silpnaregiai. Per programėlę būtų galima viešojo transporto priemonės vairuotojui pranešti apie savo buvimo vietą ir turimą negalią ar kitą reikalingą pagalbą.
Dar vienas įrankis, kuris būtų naudingas vilniečiams, ypač judantiems neįgaliųjų vežimėliais, – maršruto planuoklis. Jis galėtų sugeneruoti maršrutą, kaip be kliūčių judėti mieste. Maršruto planuoklis turėtų atsižvelgti į tokius dalykus kaip infrastruktūriniai miesto trūkumai, kliūtys, įvertinti žemagrindes transporto priemones ir pasiūlyti optimalų kelią.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
