Šeštadienį Lietuvos pajūryje poilsiautojus lepino tikrai vasariškas ir šiltas oras, todėl nieko keisto, kad žmonių paplūdimiuose buvo tikrai labai daug. Tą dieną taip pat buvo minimos Žolinės, todėl gelbėtojams darbo, manau, tikrai netrūko.
Gulėdami pajūryje su vyru ne vieną kartą matėme pravažiuojančius gelbėtojus, žavėjomės, kaip jie maloniai sustoja, aiškina žmonėms taisykles net nepakeldami balso. Tačiau turiu pripažinti, kad daugelio lietuvių elgesys mane mažų mažiausiai šokiravo.
Didžioji dalis poilsiautojų pakeltu tonu aiškindavo gelbėtojams, kad jie patys nuspręs, kada jiems galima maudytis, nesvarbu, jūroje didelės bangos ar ne, nekalbant jau apie tai, kad jiems visiškai giliai nusispjauti, kokios spalvos vėliava kabo pajūryje.
„Kiaulė, kokių reta“
Tačiau labiausiai įsiminė vieno vyro elgesys, kurio mažametė dukra viena maudėsi jūroje. Tai pamatęs gelbėtojas sustojo ir pakvietė prieiti vyrą, tačiau jis tik mostelėjo rankomis ir atsakė: „Kodėl aš turiu pas tave eiti? Ateik tu“.
Gelbėtojas privažiavo su keturračiu prie itin susireikšminusio poilsiautojo ir paaiškino, kad besimaudančius jūroje vaikus turi prižiūrėti tėvai ir tai daryti turi daugiausia metro atstumu. Vyras pasipiktinęs ėmė aiškinti, kad čia jo dukra, jam „nusispjauti, ką aiškina“ gelbėtojas.
Kiaulė, kokių reta. Gelbėtojai saugo ne tik jo, bet ir mažametės dukros gyvybę, o šis matai dar nepatenkintas, kad negali palikti dukros vienos maudytis paplūdimyje. Absurdas. Po šios istorijos norėtųsi visus pakviesti susimąstyti apie pagarbą kito žmogaus darbui ir sąmoningumą, auginant vaikus.
Autorius: skaitytoja Sonata
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
