Įspėja visus tėvus: tokie žaidimai gali stipriai pakenkti vaikams

Apie kompiuterinius žaidimus ir jų poveikį paskutiniu metu kalbama vis dažniau, o ypač aktuali ši diskusija tapo per karantiną. Vaikai ir paaugliai, negalėdami susitikti su draugais, neretai laiką leidžia prie išmaniųjų įrenginių. Apie tai, kokią įtaką daro kompiuteriniai žaidimai ir kada tėvams reiktų susirūpinti, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologė Šarūnė Vienė.

Vis didesnę dalį mūsų gyvenimo užimantys išmanieji įrenginiai neišvengiamai paveikia ir mūsų laisvalaikį. Ne išimtis, kad vaikai naudotis jais pradeda nuo vis ankstesnio amžiaus, o dabartiniai paaugliai jau yra įgudę socialinių tinklų vartotojai.

Nors socialiniuose tinkluose praleidžiama nemažai laiko, psichologė Š. Vienė pastebi, kad kompiuteriniai žaidimai tikrai nelieka užmiršti, o šeimų, susiduriančių su šia problema, tendencingai daugėja.

„Praktikoje vis dažniau tenka susidurti su vaikais ir paaugliais, kurie didžiąją savo laiko dalį praleidžia įnikę į kompiuterinius žaidimus. Kaip taisyklė, tokiais atvejais pirmiausia kreipiasi tėvai, kurie pastebi šią problemą. Lyginant šių atvejų kiekį šiandien ir prieš kokius penkerius metus, pastebiu, kad šiai dienai dėl kompiuterinių žaidimų besikreipiančių šeimų praktikoje tikrai daugiau“, – sako ji.

Vis dėlto priklausomybe psichologė to vadint nedrįsta – pasak jos, vieningo sutarimo, kaip pavadinti šią problemą, kol kas nėra. „Šiai dienai šiuos sunkumus galima pavadinti probleminiu interneto/išmaniųjų technologijų naudojimu, kuris kenkia įprastiniam gyvenimui“, – priduria Š. Vienė.

Prie kompiuterio – ne tik mokslai, bet ir žaidimai

Nors ilgėjantį laiką prie ekranų galima pateisinti nuotoliniu mokymusi, Š. Vienė pabrėžia, kad išmanieji įrenginiai naudojami ne tik mokslams.

„Jau po pirmojo karantino Vilniaus universiteto mokslininkai yra atlikę tyrimą, kurio viena iš išvadų yra ta, kad uždarius mokyklas ir pradėjus nuotolinį mokymąsi labai pailgėjo naudojimasis įvairiais išmaniaisiais prietaisais.

Deja, pailgėjo ne tik laikas praleidžiamas mokymosi tikslais. Tyrimas parodė, kad tuo pačiu pailgėjo ir laikas prie kompiuterio skirtas pramogoms bei laisvalaikiui, o tai neigiamai veikia vaikų sveikatą ir įpročius“, – sako ji.

REKLAMA

Psichologė paaiškina, kad pasibaigus karantinui ši problema gali būti dar opesnė, nes jo metu suformuoti įpročiai niekur nedings – „Net grįžus į įprastinį ugdymą mokyklose, laikas prie ekranų pramogoms ar laisvalaikiui išliko ilgesnis, nei iki karantino. Taigi, tikėtina, kad ir po antro karantino ši tendencija išliks ir problema taps opesnė“, – neslepia psichologė.

Kompiuteriniai žaidimai gali turėti ir naudos

Psichologė sako, kad kompiuteriniai žaidimai ne visada žalingi, o kai kurie iš jų gali turėti ir naudos – „Yra nemažai tyrimų, kurie teigia, kad saikingas žaidimas kompiuteriu yra naudingas – gerėja rankų judesių koordinacija, erdvinis suvokimas, orientacija, greitėja reakcija, skatinamas kūrybinis mąstymas.“

Vis dėlto, pasak specialistės, vaikas didžiąją dalį laiko praleidžiantis prie kompiuterinių žaidimų gali prarasti komunikacinius gebėjimus, būti mažiau socialus. Š. Vienė pastebi, šie vaikai taip pat pasižymi prasta emocinė būsena ir pablogėjusiu elgesys. Labai svarbu ir tai, kad ilgos valandos prie ekranų gali turėti neigiamų pasekmių ir sveikatai.

„Jie mažiau laiko būna lauke, jų fizinis aktyvumas yra menkesnis. Yra rizika patirti miego sutrikimų, nes įsitraukus į kompiuterinius žaidimus sudėtinga išlaikyti pastovų  poilsio ir darbo ritmą. Yra tyrimų, kurie rodo, kad praleistas laikas žaidžiant kompiuteriu susijęs su prastėjančiais rezultatais ugdymo įstaigoje.

Kuo stipresnis įsitraukimas į virtualius žaidimus, tuo prastesni mokymosi pasiekimai. Taip yra, nes dėl laiko trūkumo šie vaikai pradeda skirti mažiau dėmesio įprastai veiklai – pamokoms, mėgstamiems užsiėmimams, sportui, bendravimui su draugais“, – pasakoja Š. Vienė.

Smurtiniai kompiuteriniai žaidimai ne visada byloja apie vaiko agresiją

Dažnai manoma, kad smurtiniai žaidimai turi didesnę žalą vaikų elgesiui ir vystymuisi, tačiau tai – ne visada tiesa. „Yra teorijų, kurios teigia, kad agresyvaus kompiuterinių žaidimų tipo pasirinkimas nebūtinai reiškia, kad tas žmogus linkęs į agresiją prieš kitus.

REKLAMA

Tai gali būti tam tikras atsipalaidavimo būdas, kai tokiu saugiu būdu išliejama vidinė įtampa, stresas ar nerimas. Vieni žmonės atsipalaiduoja skaitydami, kiti sportuodami, o yra ir tokių, kurie po 2 val. virtualaus įsitraukimo, jaučiasi pailsėję ir paleidę įtampą“, – paaiškino Š. Vienė, pridurdama, kad į kai kuriuos ženklus reikėtų reaguoti nedelsiant.

„Jei tėvai pastebi, kad vaikas, žaisdamas konkrečius žaidimus, tampa agresyvesnis, reikėtų iš kart reaguoti. Šalia to dažnai vyrauja ir kitos problemos – vienatvė, nepritapimo jausmas, patyčios, skatinančios pasinerti į virtualią realybę“, – priduria ji.

Psichologė sako, kad norint įvertinti, ar žaidimas žalingas, reikia patyrinėti smulkesnes detales, žaidimo personažų tikslus. Jei tai tiesiog beprasmės kautynės, išryškinančios bereikšmį smurtą ir agresiją prieš niekuo dėta personažą, žaidimas gali turėti žalingą poveikį, tačiau ir tai nereiškia, kad vaikas pradės smurtauti.

„Ne visada vaikas pats taps agresyvus ir smurtaus prieš kitus. Žala gali pasireikšti tiesiog išaugusia tolerancija smurtiniam elgesiui“, – sako Š. Vienė.

Kada susirūpinti?

Visiškai atsisakyti laisvalaikio prie ekranų dabartiniame pasaulyje greičiausiai nepavyks, tad kaip suprasti, kada reikia susirūpinti?

„Tikrai reikėtų susirūpinti, jei pastebite, kad jūsų vaiko ar paauglio laikas prie kompiuterinių žaidimų kenkia įprastai kasdienybei  – sutrinka miego ritmas, atsiranda nuovargis, irzlumas, atsisakoma anksčiau mėgiamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių, prastėja mokymosi rezultatai, mažėja gyvų socialinių kontaktų“, – sako psichologė.

Svarbiausi, pasak jos, du aspektai – kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ir ką veikia. „Verta sunerimti, kai žaidimai užima daugiau nei puse viso laiko praleidžiamo prie technologijų. Ypač, jei šalia to pastebite, kad mažėja kitų interesų ir laisvalaikio leidimo būdų.

Pagal rekomendacijas per dieną ne darbo ir ne mokymosi tikslais prie ekranų reikėtų praleisti iki 2 valandų. Jei virtualiame pasaulyje vaikui darosi įdomiau nei realiame, reikia ieškoti priežasčių“, – sako Š. Vienė.

REKLAMA

Kaip susidraugauti su kompiuteriniais žaidimais?

Š. Vienė sako, kad svarbu pastebėti, kaip problema atsirado ir kas skatina ją didėti, o vėliau galima ir pasikalbėti su vaiku bei pasidalinti mintimis. Psichologė pastebi, kad negalima vaiko moralizuoti ar visiškai uždrausti laiką prie kompiuterio – pradėkite nuo paprasto pokalbio, paklauskite, kokia jo nuomonė, kas jį domina, kokius žaidimus žaidžia.

„Moralizavimas tikrai nepadės, greičiau pablogins situaciją. Kompiuterinių žaidimų tema namuose ims kelti įtampą tiek tėvams, tiek vaikui. Atsiras daugiau konfliktų, o problema liks. Sprendžiant problemą svarbu išlaikyti gerą tarpusavio santykį. Nerekomenduojama ir drausti laiką prie kompiuterio. Tai sukelia vaiko pyktį ir pasipriešinimą“, – patarė specialistė.

Š. Vienė taip pat pataria, atsižvelgiant į vaiko amžių, padėti jam susidaryti dienotvarkę, kuriame kartu suplanuotumėte, kiek laiko vaikas žaidžia, o kiek mokosi. „Svarbiausias tėvų darbas įtraukti vaiką ar paauglį į kitokią, kuo įvairesnę veiklą, bandyti jį sudominti bendrais užsiėmimais. Skatinti malonumą ir poilsį atrasti ne tik virtualiame, bet ir realiame pasaulyje“, – priduria ji.

Vis dėlto, jei problema nemažėja ar tik didėja, psichologė siūlo pasitarti su kitais tėvais, o, jei jaučiate poreikį, ir su specialistais. „Naudinga pasikonsultuoti su specialistais, nes dažnai tėvai sprendžiant problemą susiduria su bejėgiškumo ir nevilties jausmais.“


Rašyti komentarą...
g
geimeris
2021-05-12 18:42:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
nepipinkit proto apie socialinius gebejimus. per zaidimus daug daugiau visokiu idomiu zmoniu sutinku, negu sitose smirdanciose vilniaus gatvese, kur lankosi ploksti zmones isivaizduodami, kad pripise restorane cia kazkokia svarbi visuomenes dalis yra. Su zaidimais lavinamos uzsienio kalbos, ypac anglu, bendraujama su ivairios tautybes ir kulturu zmonemis. Rengiami vakareliai, kur visi gali susitikti. Zaidziami komandiniai zaidimai, kur reikia ir reakcijos ir taktikos ir sugebejimo suvokti savo komandos nariu pozicija ir igudzius ir 1-2 sekundes tarpe priimti sprendima. Ne zaidziant ismusama is zmogaus bendravimas su aplinkiniais, o atsilikeliu gausa aplinkoj zmogu atriboja nuo bendravimo su duhais ir pastumia zaidimu link, kur jie atranda visiskai nauja kultura ir pasauly, kurio sitie kliedintys psichologai gyvenime nemate, o kaip visad pasakyti turi daug ka.
Atsakyti
-1

G
Geimeris
2021-05-12 21:11:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
suprantu apie ka snekat, tikrai, bet man atrodo, kad Jusu samprotavimai yra labiau pagristi principais kaip kas turetu buti bendravime, o ne vertinimu koks pasaulis bus ateityje. Dauguma tevu taip daro, tai pagalvokit koks vaikas uzaugs su drausminimais nesinaudoti plansetemis ir telefonais, kai tuo metu dauguma taip darys, ir betkokiu atveju jie visi bus specialistai, vadovai, direktoriai ir darbininkai vien tik del to, kad gyvename tokioje politineje santvarkoje. Jie visi naudosis siomis technologijomis daugiau kaip niekad, o tas drausminamas vaikas konkreciai kokiai visuomenes grupei priklausys? Nezinantis, nesuprantantis kaip is kur ir kodel visi aplinkiniai taip elgiasi. Jis netures draugu, bus atskirtas nuo siuo metu jau stipriai besivystancios visuomenes, jam bus sunku susirasti darba ir tuo labiau sukurti kazkokia seima. Pokytis vyksta ir jis ne jum, psichologam yra suvaldyti, jus turit sugebet prisitaikyti, izvelgti ateities normas ir problemas, Atsakykit, psichologai, pirmiau i klausima, kas jus tokie esat? Jus kunigai, kurie desto pasaulio tiesas kaip koks zmogus kada turetu buti? ar jus esat zmogaus palydovas, kuris nepriklausomai nuo aplinkybiu bandys padeti tam zmogui buti pilnaverciu? Pasaulis keiciasi, kulturos keiciasi, viskas keiciasi, jus turit keistis kartu jei norit padeti zmonem, o ne prota pisti kaip kas turetu buti Kazkoks kokso apsiuostes sociopatas darydamas ekspermentus su socialiai pazeidziamais zmonem parase knyga ir ji buvo pradeti naudota, nes kitu knygu nebuvo, staiga visi tiki? Butent del to niekad negerbsiu psichologu, jus zalio suvokimo neturit kaip kas kodel kada gali jaustis, kaip to nesugebedami galit kazkokias isvadas daryt? jus galit tik primesti teoriskai. Teoriskai visi galim betkur betkada kanors primesti, fantazijos klausimas.
Atsakyti
-1

P
Psichologė
2021-05-12 20:37:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mažiems vaikams negalima duoti,nei jokių išmaniųjų.Nesodinkit vaikų nemažų prie TV.kad nežiūrėti.Mažas vaikas turi bendrauti su tėvais,o ne i planšetę spoksot.Nesbgali sutrikti kalbos raida.Mažiukui jau metukai,jau kišama planšete.Nuramint vaikų mamos jau nebemoka,nes viską išpres plančėtė ir galvoja,kad vaikas nurims.Juk taip nebūna,planšete.nenuramins.Vaikas turi būti ir bendrauti be išmaniųjų iki 5 metų.Galvokit kaip jus norite,jei norite turėt normalius vaikus su nesudarkyta psihika.Paskui bus jau per vėlu.Tai jau gaunasi priklausomybė išmaniesiems.Kai kurios šeimos jau bendrauja su planšėtėm,bet gyvo bendravimo nebėra.Sėdi tėvai su vaikais ir inykę į planšetes.Dabar vaikai bresta kitaip negu anščiau.Kai vaikai inyksta maži į išmaniuosius įrenginius stimuliuojami smegenys ir protas bręsta ankščiau negu kūnas.Jums tėveliai spręsti jei norit turėt normalius vaikus.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų