Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė portalui tv3.lt pasakojo, kokios veido odos ligos paūmėja atšilus orams bei kaip veido kaukių nešiojimas prisideda prie odos ligų simptomų pasireiškimo.
Veido odos ligų pasireiškimą lemia daugybė veiksnių, tačiau, gydytojos teigimu, pastebima, kad kai kurios ligos turi sezoniškumą.
„Veido odos ligų pasireiškimas ir dažnis priklauso nuo aibės veiksnių: tiek aplinkos, tiek vidinių organizmo savybių. Vis dėlto pastebime, jog tam tikroms dermatozėms būdingas sezoniškumas. Vienos iš jų, kaip pavyzdžiui odos sausumas ar psoriazė, paprastai paūmėja šaltuoju laikotarpiu, tuo tarpu kitos pasireiškia pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams“, – aiškino I. Gylienė.
Dažniausia veido odos ligų kaltininkė – saulė
Pavasaris džiugina saule, tačiau jos spinduliai – vienas iš veiksnių, turintis daugiausiai įtakos šiltuoju sezonu pasirodančioms veido odos ligoms.
„Saulė turi savybę vietiškai slopinti mūsų imunitetą, todėl po pirmųjų jos spindulių matome padažnėjusius lūpų pūslelinės atvejus. Taip pat gali kilti ir įvairios fotodermatozės, tai yra simptomai, ligos ar būklės, provokuotos būtent saulės spindulių poveikio.“
Pasirodžius saulei, vis dažniau išeiname pakvėpuoti grynu oru ar nusprendžiame sportuoti kieme. Kartais nesusimąstome, kad saulė turi ne tik teigiamą poveikį, bet ir daro žalą mūsų odai.
„Pagrindiniai veiksniai yra šiltuoju laikotarpiu intensyvesnė saulės spinduliuotė bei ilgesnis buvimas lauke. Odą pavasarį ir vasarą gerokai gausiau pasiekia ultravioletiniai (UV) A ir B tipo spinduliai. Pastarieji veikia į paviršinį odos sluoksnį – epidermį, na, o A spinduliai prasiskverbia net iki poodžio“, – apie saulės žalą odai kalbėjo specialistė.
Tikriausiai visi esame girdėję apie ultravioletinius spindulius, o UV indeksą galime pasitikrinti kone visose orų programėlėse išmaniuosiuose įrenginiuose. Tačiau per ilgas buvimas saulėje gali padaryti didesnę žalą odai nei įsivaizduojate.
„Kalbant apie neigiamą poveikį, UVB spinduliai lemia nudegimus, padidėjusią odos pigmentaciją. UVB spinduliuotė gali tiesiogiai pažeisti odos ląstelių genetinę medžiagą – DNR, tuomet įvyksta mutacijos ir ilgainiui yra išprovokuojamos odos onkologinės ligos, vyksta vadinamasis fotokarcinogenezės procesas.
Tuo tarpu UVA spinduliai skatina oksidacinius procesus odoje (laisvųjų radikalų susidarymą), lemiančius baltymų ir DNR irimą, su šio tipo spinduliais gali sureaguoti mūsų vietiškai ar sistemiškai vartojami vaistai. Taigi, UVA provokuoja ne tik jau minėtų odos vėžinių ligų atsiradimą, tačiau atlieka pagrindinį vaidmenį ir fotoalerginių bei fototoksinių reakcijų išsivystyme. Taip pat ši spinduliuotė yra vienas pagrindinių odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi nulemiančių veiksnių“, – aiškino gydytoja.
Veido odos ligos, paūmėjančios atšilus orams
Pavasarį kartais pasirodo bėrimai įvairiose saulei atvirose kūno vietose, jei taip nutiko ir jums – žinokite, kad tai gali būti netikroji alergija saulei.
„Vienas dažniausių fotojautrumo pavyzdžių, pasitaikantis net iki dešimtadalio žmonių – polimorfinė šviesos reakcija, dar kitaip vadinama netikrąja alergija saulei. Žodis polimorfiškas reiškia, jog bėrimai skirtingiems asmenims gali pasireikšti nevienodai (tačiau vienam žmogui – visada panašūs tarpusavyje), todėl savarankiškai tokią ligą diagnozuoti sau gali būti sunku.
Bėrimai saulei atvirose kūno vietose pasirodo ankstyvą pavasarį ar vasarą, kai oda dar nepripratusi prie saulės, ir ilgainiui saulėtoms dienoms vis dažnėjant, jų apimtis ir pasireiškimas – mažėja“, – aiškino I. Gylienė ir pridūrė, kad bėrimų epizodai gali būti pavieniai arba pasikartoti ir kitais metais.
Kovojantiems su akne, pasirodžiusi saulė neretai tampa savotišku išsigelbėjimu – ji mažina bakterinį komponentą, lemiantį bėrimus, tačiau yra ir kita medalio pusė. Šildant saulei, padidėja prakaitavimas, o tai sukuria palankią terpę bėrimams progresuoti.
Pavasaris – nepalankus metas ir veido rožinę turintiems žmonėms: „Rožinės atveju bėrimus provokuoja ir UV spinduliuotė, ir karštas oras, ir netgi šiuo laikotarpiu dažnesnė aktyvi fizinė veikla.“
Nenaudojant tinkamų apsaugos nuo saulės priemonių, gali išryškėti hiperpigmentacijos problemos – netolygios odos spalvos pakitimai. Leidžiant laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, pasireiškia ir kitos ligos.
„Retesniais atvejais susiduriame su tokiomis ligomis kaip saulės provokuota dilgėlinė ar raudonoji vilkligė. Ir nors dažniausiai saulė būna palanki žvynelinės ar atopinio dermatito atveju, deja, būna ir atvirkštinių variantų, kai pacientams šios ligos paūmėja būtent saulėtuoju laikotarpiu“, – kalbėjo specialistė.
Verta žinoti, kad saulės provokuotus bėrimus gali sukelti ir įvairūs vaistiniai preparatai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – plačiai vartojami ibuprofenas ar diklofenakas bei kiti, taip pat medikamentai, skirti mažinti kraujospūdžiui, pavyzdžiui amlodipinas, ramiprilis ir net tam tikri antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas ar doksiciklinas.
Tinkama apsauga nuo saulės spindulių
Norint išvengti pavasarį atsirandančių ar paūmėjančių veido odos ligų, specialistė rekomenduoja naudoti tinkamą apsaugą nuo saulės.
„Pagrindinė odos bėrimų prevencija, o tam tikrais atvejais net ir gydymas, yra adekvati apsauga nuo saulės. Nors žmogaus organizmas suręstas taip, kad savo odoje turime ir natūralių apsauginių priemonių nuo saulės, pavyzdžiui – kaip atsakas į spindulius susiformuojantis įdegis, dažniausiai to odai nepakanka. Rinkoje yra begalės apsauginių kremų nuo saulės, kuriuos žmogus šiandien gali pasirinkti ne tik pagal savo amžių, bet ir odos tipą bei problemą, kurią siekia sukontroliuoti“, – aiškino I. Gylienė.
Renkantis apsauginį kremą nuo saulės, atsižvelkite į keletą kriterijų: „Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad apsauginis kremas nuo saulės turėtų apsaugą tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių, esant jautriai odai, alergijoms ar renkantis priemonę vaikui – sudėtyje būtų naudojami mineraliniai filtrai cinko oksidas ar titano dioksidas. Jei tai aknės ar rožinės varginamai odai skirtas kremas – sudėtyje neturėtų komedogeninių medžiagų. Pacientams, kenčiantiems nuo fototoksinių ar fotoalerginių reakcijų, turintiems hiperpigmentines būkles ar odos ligas, kurias ypatingai ūmina saulė, taip pat dėl aknės retinoidais gydomiems asmenims reikėtų rinktis SPF 50+ priemones“, – pataria specialistė.
Jei kovojate su akne ar veido rožine, gydytoja turi keletą patarimų, kaip elgtis, kad ligos simptomai būtų kuo lengvesni.
„Esant aknei, šiltuoju sezonu vengiant prakaito poveikio odai rekomenduojama su savimi visuomet nešiotis švarių servetėlių veidui, dažniau išsiskalbti dėvimą kepurę. Sergantiesiems rožine – vengti buvimo karštoje aplinkoje ar pirtyse, lauke nesportuoti 10-16 val. laiku, rinktis trumpų intervalų treniruotes.“
Veido odos ligų simptomų lengvinimas kiekvienam individualus, priklausomai nuo to, kokia liga sergama – dažniausiai neapsieinama ir be medikamentų. Tačiau atšilus orams yra keletas dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti veido odos priežiūros rutinoje.
„Po žiemos daugumai rekomenduojama keisti naudotus riebesnės konsistencijos kremus į lengvesnius, aliejinį prausiklį išmainyti į kreminį ar gelinį variantą. Jei saulėtą dieną leidžiame ofise, gali pakakti dieninio drėkinančio kremo su SPF, atskirų priemonių naudoti nebūtina. Na, o jei po saulės vonių turime stiprų sudirgimą, polimorfinę reakciją ar net nudegimą, odą ramina, skatina regeneraciją ir gerai toleruojamos yra priemonės su dekspantenoliu ar alijošiumi“, – pataria I. Gylienė.
Veido kaukės gali prisidėti prie ligų paūmėjimo
Kai kuriais atvejais dar tenka dėvėti veido kaukes, todėl svarbu žinoti, kaip jos prisideda prie veido odos ligų. Specialistės teigimu, jos gali būti ir naudingos, nes sukuria barjerą nuo UV spinduliuotės.
Tačiau, nors ir gali apsaugoti nuo kenksmingos spinduliuotės, yra ir neigiamų padarinių: „Jei kaukė saulėtą dieną dėvima lauke ar kitoje šiltoje aplinkoje, po ja greičiau kondensuojasi mūsų iškvepiamas oras, sukuriama drėgna ir šilta terpė, kurioje greičiau kemšasi poros ir aktyviau veša tam tikros neigiamai odos būklę veikiančios bakterijos, Demodex erkutės ar netgi grybeliai. Po kauke gali suaktyvėti aknės, rožinės, seborėjinio dermatito, perioralinio dermatito bėrimai, pasireikšti folikulitas.“
Jei žinote, kad turėsite dėvėti veido kaukę patalpoje arba lauke, gydytoja turi keletą patarimų, kaip elgtis teisingai, kad nepakenktumėte veido odai.
„Veido kaukės turi būti dėvimos vieną kartą, pačios naudojamos tik švarios ir tik ant švarios odos. Po kauke reikėtų vengti naudoti riebius kremus ir dekoratyvinę kosmetiką, esant reikalui pudrą ar makiažo pagrindą pakeisti į BB ar CC kremą, rinktis lengvos konsistencijos nekomedogenines priemones“, – pasakojo I. Gylienė.
Esant odos sudirgimams ar sergant perioraliniu dermatitu, patariama veidą prausti bemuiliais prausikliais, juos kruopščiai nuplaunant vandeniu. Siekiant išvengti ūmesnių bėrimų, naudokite sudirginimą mažinančias priemones bei tinkamai prižiūrėkite odą po kaukės dėvėjimo.
„Bėrimų srityje tiek prieš kaukės dėvėjimą, tiek po jo – naudoti cinko oksido, vario druskų ar kitų odos sudirgimą mažinančių medžiagų turinčias priemones (dauguma tinkamų variantų, parduodamų vaistinėse, pavadinime turi “CICA”). Aknės atveju vakare po kaukės dėvėjimo veidas turėtų būti nuplaunamas specialiu tokiai odai pritaikytu prausikliu, kurio sudėtyje gali būti švelnių rūgščių, tepamas kremas skirtas aknės pažeistos odos priežiūrai“, – kaip tinkamai elgtis paaiškino gydytoja ir pridūrė, kad nepavykstant veido odos problemų sukontroliuoti savarankiškai, geriau nedelskite ir kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą.
