Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Praeitą savaitgalį teko užsukti į netoli namų esančią vaistinę, kurioje išgirdau vienos senolės ir vaistininkės pokalbį. Šis pokalbis mane taip sujaudino, jog nejučiomis dar bebūnant vaistinėje man ėmė byrėti ašaros. Manau, kad dabar yra pati geriausia proga papasakoti apie šį pokalbį ir jūsų skaitytojams“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Jomantė.

„Praeitą savaitgalį teko užsukti į netoli namų esančią vaistinę, kurioje išgirdau vienos senolės ir vaistininkės pokalbį. Šis pokalbis mane taip sujaudino, jog nejučiomis dar bebūnant vaistinėje man ėmė byrėti ašaros. Manau, kad dabar yra pati geriausia proga papasakoti apie šį pokalbį ir jūsų skaitytojams“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Jomantė.

REKLAMA

Pastarosiomis dienomis šalyje galime stebėti liūdną tendenciją – susirgimų koronavirusu skaičius auga tarsi ant mielių. Neneigsiu, kad pastarąjį mėnesį jaučiu įtampą ir aš. Stengiuosi kuo mažiau eiti į parduotuves, riboti susitikimus su senyvo amžiaus tėvais ir taip visais įmanomais būdais juos apsaugoti.

Savaitgalį man prireikė į vaistinę, tėčiui turėjau nupirkti vaistų, juk per koronaviruso siautėjimą geriau jam pačiam nosies iš namų nekišti...

REKLAMA

Užsukusi į netoli nuo namų esančią vaistinę ten pamačiau pagyvenusio amžiaus moterį, iš akies nužiūrėjau, kad tikriausiai ji bus mano mamos amžiaus – apie aštuoniasdešimties metų pensininkė.

Vargšelė atrodė sušalusi, užsimaukšlinusi kepurę, pirštines, šaliką. Pagalvojau, kaip gerai, kad dar esu aš ir mano mamai per koronavirusą nereikia eiti pačiai į vaistinę. Kaip tik ant tos minties nugirdau senolės ir vaistininkės pokalbį.

Vaistininkė sukrovė visus senolės vaistus į maišelį ir pridūrė, kad geriau pora kartų per dieną į vaistinę neiti, mat ji šiandien jau čia antrą kartą.

Ašaros ėmė byrėti pačios

Netrukus senolė jai atsakė. Tiksliai jos žodžių neatkartosiu, bet jie skambėjo panašiai: „Nepykite ant manęs, gerbiama vaistininke. Esu sena, vaikų neturiu, giminių taip pat, vyras jau miręs. Per visą šią pandemiją dar ir iš namų verčiau neiti. Esu be galo vieniša, jūs vienintelė per dieną manęs paklausiate, kaip mano sveikata ir kaip aš gyvenu“.

REKLAMA
REKLAMA

Mane šie žodžiai taip sujaudino. Bestovint vaistinėje ašaros ėmė byrėti pačios. Kokį nuostabų darbą dirba mūsų šalies vaistininkai ir kiek daug iš mūsų apie tai nesusimąsto.

Juk vaistininkai ne tik parduoda vaistus, bet ir paguodžia, pataria, išklauso ir net gerą žodį pasako, kai mums sunku.

Negaliu patikėti, kad laikais, kai visi aplink pikti, nepatenkinti ir tokie nelaimingi, atsiranda vis dar tokių žmonių. Didžiulis ačiū mūsų šalies vaistininkams. Net neįsivaizduoju, kokį darbą jie dirba pandemijos metu.

O taip pat norėčiau pridurti, kad mūsų šalyje yra labai daug vienišų senelių, kuriems ypač sunku pandemijos metu. Jei turite pažįstamą senolį kaimyną, nepasididžiuokite ir praeidami paklauskite, ar jiems nieko netrūksta.

Tik mūsų visų rūpestis vienas kitu gali padėti taikiai išgyventi šią pandemiją...

Autorius: skaitytoja Jomantė

Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]

Kad LT dar yra daug pagyvenusių vienišų žmonių, mūsų valdantieji atsimena prieš rinkimus, kada reikalingi rinkėjų balsai kurių dėka patenka prie sotaus lovio. Po to pamiršta pažadus ir vieniši paliekami likimo valiai. Geriau rūpinamasi svetimšaliais. Noras pasipuikuoti prieš pasaulį užgožia bet kokį žmoniškumą
Musu pensininkams daugiau truksta ne pinigu o bendravimo as pati firbu darba su zmonemis tai senoles ateina tiesiog pakalbeti
Na nelegalais labiau pas mus rūpinasi , negu Lietuvos senjorais.
Pagyvenę yra nurašyti ir jokioms organizacijoms nerūpi, nes gi pinigų už tai negausi.
Baisu kaip viskas iškraipyta, juk pirmiausia turėtų mūsų žmonės rūpėti.
Gėda dėl tokios gerovės valstybės Lietuvos piliečiams
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų