Mano sūnui treji, tai pirmas vaikas šeimoje, todėl net mažiausias snarglys man kelia baimę – vis prisigalvoju, kad sūnui gali būti meningokokas, gripas ar dar koks tuzinas ligų, apie kurias rašo internete.
Kai pirmą dieną sūnus suslogavo, neleidau jo į darželį, paskambinau auklėtojai, ji pasakė, kad jokio viruso protrūkio kol kas nėra.
Netrukus ėmė kilti ir temperatūra, vakare ji šoktelėjo iki 38,5 laipsnių. Kitą rytą paskambinau į kliniką ir paprašiau gydytojos konsultacijos. Paaiškinau simptomus – neslėpiau baimės, kad sūnui gali būti ir bronchitas ar plaučių uždegimas. Administratorė užrašė nuotolinei konsultacijai po dviejų dienų ir liepė girdyti arbatomis.
Mušiau temperatūrą vaistais, sūnus gėrė skysčių, viriau sultinius, bet situacija negerėjo – temperatūra lyg užsispyrusi laikėsi virš 38 net nuo ryto.
Pagaliau atėjo akimirka, kai man paskambino gydytoja. Išvardijau simptomus, o ji man nuotoliniu būdu, net neapžiūrėjusi, „nepaklausiusi“ sūnaus plaučių, išrašė antibiotikų.
Nustebino gydytojos žodžiai
Paklausiau gydytojos, kodėl rašo antibiotikus be kraujo tyrimo, o ji man teatsakė: „Mamyte, jeigu rašau, vadinasi žinau, ką darau.“ Aš nustebau, nes ne kartą girdėjau koleges šnekant, kad jų vaikams antibiotikai išrašomi tik esant pakitusiems kraujo rodikliams.
Pasiteiravau, gal galėčiau ateiti su sūnumi į gyvą konsultaciją – reikėtų ir gerklę apžiūrėti, ir plaučius paklausyti. „Ateiti galėsite tik su neigiamu PGR testu. Neįsivaizduojate, kiek vaikų ir kūdikių šiuo metu serga COVID19, todėl leisti jūsų be testo aš tiesiog negaliu – per didelė rizika, kad ką nors apkrėsite. Pasidarykite tyrimą ir galėsite ateiti.“
Tokie žodžiai mane pribloškė dar labiau – kiek žinau, tuos PGR testus daro ne iš karto, vadinasi, bent kelias dienas turėsiu laukti paties tyrimo, o vėliau dar kelias dienas – atsakymo. Bet man labai smalsu, ar tikrai taip jau visi vaikai rudenį serga tik šiuo virusu? Nejaugi nėra kitų vaikiškų virusinių ligų, kurias vaikai tiesiog „pasigauna“ darželiuose? Ar tikrai poliklinikose taip pavojinga?
Gavome antibiotikus. Sūnus pradėjo juos gerti ir situacija akivaizdžiai pradėjo gėrėti – tikriausiai gydytoja buvo teisi, gal tikrai jų reikėjo.
Esu dėkinga už pagalbą, tačiau iki šiol man kirba klausimas – ar tikrai nesant karantino režimui Lietuvoje išvien galioja tik nuotolinės konsultacijos ir kodėl taip sunku mandagiai ir paprastai atsakyti į mamai kylančius klausimus? Tai mano pirmas sūnus ir daugybės dalykų aš nežinau. Atrodo, kad gydytojai suįžūlėjo ir visai neturi gėdos bendraudami su pacientais. Keista, kad jie šitaip nemandagiai bendrauja. Gal jau laikas kai kuriems iš jų į pensiją?
Autorius: skaitytoja Gitana
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
i kreiptis su karščiuojančiu sūneliu.Dirbama be jokios atsakomybės!
