Noriu pasidalinti su jumis istorija, kuri galbūt ir jus paskatins nedvejoti paklausti itin asmeniškų klausimų savo tėvų, draugų ar artimųjų. Klauskite jų tol, kol jie yra gyvi, nes kitaip pačios jautriausios mūsų šeimos paslaptys taip ir nugula į kapus...
Mano tėtis labai mylėjo mamą, o jų santykiai buvo išskirtiniai. Tokios pagarbos, meilės ir atsidavimo vienas kitam šiais laikais reikėtų gerai paieškoti. Tačiau kai buvau paauglė, su savo tėčiu turėjau itin asmenišką pokalbį, kuris man nedavė ramybės iki pat penkiasdešimties metų.
Sulaukusi penkiolikos metų ir vieną vakarą radusi savo tėtį prie židinio, ėmiau jo klausinėti apie meilę. Apie tai, ką jam reiškia ši sąvoka, ar mano mama buvo jo pirmoji meilė. Jautriai ir atsargiai rinkdamas žodžius tuomet jis man papasakojo itin skaudžią savo pirmosios meilės istoriją.
Mano tėčio pirmoji meilė buvo Jadvyga. Jie susipažino paauglystėje, augo visai netoli vienas kito. Jų meilė įsižiebė iš pirmo žvilgsnio, o keliai nesiskyrė iki pat mano tėčio išėjimo į armiją.
Deja, čia mano tėčio istorija ir nutrūko. Niekada nedrįsau jo paklausti, ar jis kada nors matėsi su Jadvyga, ar aplankė ją, kas jai nutiko ir ar po tėčio grįžimo iš armijos ji vis dar buvo gyva? Galiausiai, ar mano tėtis tikrai mylėjo mano mamą?
Šiuos klausimus ilgus metus nešiojausi savo širdyje. Tačiau tėtis prieš trejus metus mirė po sunkios ligos. Man tai buvo be galo didelė netektis, su kurią sunkiai susitaikau dar ir dabar.
Praeitą savaitgalį nuvažiavau pas savo tėtį ant kapo. Buvau viena, norėjau su juo pasikalbėti mintyse, pajausti vidinę ramybę. Priėjusi prie tėčio kapo, pamačiau stovinčią elegantišką ir be galo stilingą moterį. Mes ėmėme kalbėtis, pamačiau ant kapo naujai atneštą žvakutę ir tėčio mylimiausias gėles – gvazdikus. Supratau, kad ši moteris pažinojo mano tėtį.
Ir staiga man toptelėjo. Tai buvo Jadvyga. Toji Jadvyga. Ėmiau jos atsargiai klausinėti, ar tai tikrai ji. Mačiau, kad ji iš pradžių pasimetė, susinepatogino, o galiausiai net išraudo.
Suprato, ką tėtis slėpė tiek metų
Tačiau ji man papasakojo tai, ką tėtis slėpė ištisus metus. Pasirodo jie buvo susitikę prieš dvidešimt metų, tuomet man buvo apie trisdešimt, aš jau turėjau ir savo vaikų.
Jadvyga papasakojo, kad mano tėtis didžiavosi savo šeima, su meile akyse kalbėjo apie mamą, mus su seserimi ir dėkojo likimui, kad turi mus.
Man palengvėjo. Po šio pokalbio aš ilgai negalėjau atsigauti, grįžusi iš kapinių tiesiog sėdėjau viena mašinoje prie savo namų ir mąsčiau, kokia kvailė aš buvau, kad prieš mirtį nepaklausiau tėčio šio klausimo. Gal man dabar būtų buvę daug ramiau, gal nebūčiau dvejojus, ar tėtis mamą tikrai mylėjo ir jai buvo ištikimas. O dabar širdyje ramu ir gera. Tai buvo tikra meilė, ištikima ir iki mirties.
Kalbėkitės su gyvaisiais, klauskite jų visko, nes vėliau gali būti jau per vėlu sužinoti jų istoriją iš jų pačių lūpų.
Autorius: skaitytoja Marija
Turite ką papasakoti? Rašykite mums, konfidencialumą garantuojame.
