• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kretingiškis Tomas Valiūnas šiais metais baigė Kretingos Pranciškonų gimnaziją, o jo brandos atestate puikuojasi net 4 šimtukai. Mažesniais balais vaikinui pavyko išlaikyti vos vieną egzaminą. Tomas papasakojo, kaip jam pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų.

Kretingiškis Tomas Valiūnas šiais metais baigė Kretingos Pranciškonų gimnaziją, o jo brandos atestate puikuojasi net 4 šimtukai. Mažesniais balais vaikinui pavyko išlaikyti vos vieną egzaminą. Tomas papasakojo, kaip jam pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų.

REKLAMA

Šiais metais baigęs gimnaziją Tomas mokytis sustoti neketina. Vaikinas jau pasirašė stojimo sutartį su Vilniaus universitetu ir nuo rudens studijuos tarptautinius santykius ir politikos mokslus.

Didelių pastangų į pasiruošimą nedėjo

Iš viso absolventas laikė matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, istorijos bei geografijos egzaminus. Iš visų dalykų Tomas surinko šimtukus. Kiek prasčiau pasisekė tik su matematikos egzaminu, iš kurio pavyko surinkti 79 balus.

„Iš matematikos, tiesą pasakius, gavau net gi daugiau nei tikėjausi. Manau šiais metais pasitaikė lengvesnis egzaminas, nes šiaip tikrai nesu matematikas“, pripažįsta vaikinas.

REKLAMA
REKLAMA

Pamatęs rezultatas Tomas labai apsidžiaugė, mat nesitikėjo surinkti tiek daug šimtukų. Lietuvių kalbai, geografijai ir istorijai jis jaučia trauką, todėl dėl šių įvertinimų jis buvo užtikrintas. Dėl istorijos egzamino jis net gi buvo susilažinęs su mokytoja, o štai surinkti šimtą iš anglų kalbos vaikinas visiškai nesitikėjo. Tikėjosi prastesnio rezultato. Absolvento sėkme labai džiaugėsi ir jo šeima bei draugai.

REKLAMA

Kaip lengviausią egzaminą vaikinas išskyrė lietuvių kalbos, nes pasak Tomo, šiais metais pasitaikė tema, kuri jam asmeniškai labai tiko apie vaizduotę. Sunkiausiai praėjo istorijos egzaminas, nes vaikinas buvo užsikėlęs sau didelius lūkesčius, todėl turėjo norą kuo geriau parašyti.

Tomas atvirauja, jog egzaminams pradėjo ruoštis likus mėnesiui iki jų, tačiau didelių pastangų į pasiruošimą nedėjo, mat visus 4 metus gimnazijoje nuosekliai mokėsi, dalyvavo olimpiadose, todėl paskutinėmis dienomis ar savaitėmis intensyviai ruoštis poreikio nejautė:

REKLAMA
REKLAMA

„Jaučiausi pasitikinti tuo, kiek išmokau per 4 metus gimnazijoje, todėl nenorėjau sau kelti papildomo streso ir savęs spausti. Laikiausi tokios nuostatos, jog ką išmokau – tą išmokau.“

Padėjo dalyvavimas olimpiadose

Pasak absolvento, esminis dalykas yra mokytis pamokų metu, todėl jis stengdavosi iš pamokų pasiimti viską, ką gali. Taip pat kruopščiai atlikti namų darbus. Kontroliniams darbams ruošdavosi proto ribose. Didžiąją dalį išmokdavo mokykloje, kad namuose galėtų pailsėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tomui labai padėjo ir olimpiados, nes jų metu gaudavo papildomų žinių, išmoko kovoti su stresu. Olimpiadas jis prilygina egzaminams. Kadangi jau ne kartą buvo patyręs jaudulį prieš olimpiadas, su laiku išmoko ir suvaldyti stresą, todėl iki egzaminų streso nejautė.

„Pačią egzamino dieną būdavo minimalaus streso, tačiau jis būdavo toks mažas, jog net galvodavau, galbūt negerai, kad nesijaudinu? Tačiau šias mintis nuvydavau, nes per visus metus gimnazijoje aš tiesiog išmokau su juo susitvarkyti.

REKLAMA

Viskas ateina per patirtį ir įgūdžius. Mokykloje svarbu gauti ne žinių, o įgūdžių, kaip tas žinias panaudoti, kaip tvarkytis su pačiu savimi. Olimpiadose būdavo momentų, kai reikėdavo atiduoti visą save, parodyti, ką gali, todėl ir egzaminai natūraliai tapo vienu iš šių momentų“, – įsitikinęs vaikinas.

Mokymasis, pasiruošimai olimpiadoms, taigi, kaip Tomas suderindavo savo socialinį gyvenimą su mokslais? Pasak vaikino, jam tai suderinti pavykdavo puikiai, kadangi mokyklinius darbus pasidarydavo pamokų metu, todėl per visus metus jokių problemų susitikti su draugais ir pailsėti nekildavo.

REKLAMA

 

Pasidalijo patarimais

Tomas taip pat išsakė savo nuomonę ir apie švietimo sistemą. Pasak jo, švietimo sistema pagrinde orientuota į vidutinius standartus, o galbūt net žemesnius. Yra per mažai orientacijos į gabų mokinį, tačiau viskas priklauso ir nuo mokytojo.

„Sistema orientuota į vidutinybę. Labai dažnai tie, kurie nesimoko arba mokosi nedaug, jų pagrindinis tikslas yra tik išlaikyti egzaminus, o tai jie gali padaryti nesunkiai. Tačiau kalbant apie gabesnius mokinius, atrodo, jog juos stengiamasi „gaudyti“ ir gailima šimtuko ar geresnio įvertinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Egzaminai palyginus yra lengvi, tačiau dažnai būna pridedama tokių užduočių, kur gabesnis mokinys bus „gaudomas“. Manau, kad tai yra neteisybė“, – apmaudo neslepia pašnekovas.

Su 4 šimtukais gimnaziją pabaigęs Tomas turi patarimų ir tiems, kurių egzaminai dar tik laukia:

„Man atrodo, kad svarbiausia gerai pasirinkti, kokius dalykus nori laikyti ir ko tau reikia, kad netektų mėtytis. Manau geriausia pradėti mokytis jau nuo 12 klasės pradžios ir nepasilikti visko paskutiniam mėnesiui.

O jei kažkas ir pasilieka, geriau palikti tai, ką esi išmokęs ir nestresuoti, nes per stresą galima pasidaryti daugiau žalos nei naudos. Ko neišmokai, to neprilaižysi paskutinėmis savaitėmis. Tiesiog priimkite faktą, jog ką išmokai tą išmokai. Vadinasi tiek esi vertas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų