Pasak jo, kasmet sulaukiama gyventojų kreipimųsi dėl prie namų, balkonuose, sandėliuose ar net požeminiuose automobilių parkinguose apsigyvenusių kregždžių.
Specialistas sako ne kartą konsultavęs žmones, ieškančius būdų, kaip humaniškai apsaugoti savo turtą, o kartu pasidalijo ir keliomis įsimintinomis istorijomis apie tokius atvejus.
Lietuvoje peri trys kregždžių rūšys
Pasak Liutauro Raudonikio, Lietuvoje peri trys kregždžių rūšys – urvinė, šelmeninė ir langinė. Tiesa, žmonių namuose apsigyvena ne visos iš jų.
Urvinės kregždės peri smėlio šlaituose iškastuose urveliuose, todėl su žmonėmis ir gyvenamaisiais namais beveik nesusiduria.
Šelmeninės kregždės istoriškai buvo kaimo paukščiai – jos įsikurdavo tvartuose, kluonuose ar kituose ūkiniuose pastatuose. Tuo metu langinės kregždės dažniausiai renkasi mūrinius, betoninius pastatus, tiltus, pastoges ar gilesnes langų angas, kur gali pritvirtinti savo lizdus.
Pasak ornitologo, būtent langinės kregždės dažniausiai tampa gyventojų nusiskundimų priežastimi.
Jeigu kregždės jau peri – jų liesti negalima
L. Raudonikis primena, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktai saugo perinčius paukščius.
„Jeigu kregždės jau pradėjo perėti, lizdo judinti ar naikinti negalima. Reikia sulaukti, kol baigsis jų veisimosi sezonas“, – aiškina jis.
Todėl, anot pašnekovo, jei gyventojas nenori, kad paukščiai apsigyventų konkrečioje vietoje, veiksmų reikia imtis dar prieš jiems pradedant krauti lizdą.
Anot L. Raudonikio, langinėms kregždėms perėti yra būtinas status kampas, prie kurio jos gali pritvirtinti lizdą. Todėl vienas paprasčiausių sprendimų – tokią vietą uždengti lentele ar kita dekoratyvia konstrukcija, panaikinant tinkamą kampą lizdui.
Taip pat naudojamos specialios apsaugos – spyglių juostos ar akustiniai paukščių baidikliai. Vis dėlto pastarieji yra brangūs, todėl dažniausiai naudojami dideliuose objektuose, pavyzdžiui, bažnyčiose ar kituose visuomeniniuose pastatuose.
„Jeigu yra labai didelis pastatas ir aplinkui jį šimtai kregždžių, tada jau gal geriau naudoti akustines paukščių atbaidymo priemones. Bet jei prie lango ar balkono yra tik vienas ar du lizdai, dažniausiai pakanka paprastesnių sprendimų“, – pažymi ornitologas.
Didžiausia problema – ne triukšmas, o purvas
Pasak L. Raudonikio, žmonės dažniausiai skundžiasi ne paukščių keliamu garsu.
Kur kas didesnių nepatogumų sukelia purvas statant lizdą ir vėliau po juo besikaupiančios paukščių išmatos.
„Kai kregždės lipdo savo lizdą iš šlapio molio, jo gabalėliai krenta ant palangių ar balkonų. Vėliau, kai užauga jaunikliai, po lizdu kaupiasi ir jų išmatos. Dažniausiai žmonėms nepatinka būtent ši tarša“, – pasakoja jis.
Vis dėlto ir tam yra paprastas sprendimas.
Ornitologas pasakoja matęs ne vieną vietą, kur po lizdais pritvirtintos nedidelės medinės lentelės. Ant jų kaupiasi nešvarumai, todėl jie nebekrenta prie namo įėjimo, po langais, ant balkonų ar automobilių.
Vėliau, kregždėms palikus perėjimo vietą, tokią lentelę galima tiesiog nuimti.
„Mano name šiemet irgi peri šelmeninės kregždės, todėl ir aš esu po jų lizdu prisikalęs lentelę, ant kurios krenta visi nešvarumai“, – pasakoja L. Raudonikis.
Pasipiktinimą sukėlė viešbutyje suniokoti kregždžių lizdai
Viena įsimintiniausių L. Raudonikio girdėtų istorijų, susijusių su kregždžių lizdais, įvyko viešbutyje. Anot jo, šis viešbutis – gana žinomas Lietuvoje, tačiau pavadinimo pašnekovas pasirinko neįvardinti.
Anot ornitologo, vienas svečias iš užsienio, apsistojęs minėtame viešbutyje, pastebėjo jo pastogėję porą kregždžių lizdų, kuriuose paukščiai perėjo jauniklius. Tačiau kitą dieną šių lizdų jau nebebuvo – buvo aiškiai matyti, kad jie pašalinti žmogaus.
„Tas žmogus domėjosi paukščiais ir pastebėjo, kad ten, kažkur po langais, perėjo kregždės. Tačiau kitą dieną jis išėjo, o lizdų jau nebebuvo. Jis paskambinęs mums pasakojo, kad lizdai tikrai ne patys nukrito, o buvo nugramdyti nuo sienos, ir apačioje, ant gatvės, net matėsi nudaužyti jų likučiai“, – pasakoja ornitologas.
Toks vaizdas sukėlė didelį svečio pasipiktinimą. Pasak pašnekovo, užsienietis viešbučio administracijai pažėrė skundų ir pagrasino parašyti neigiamą atsiliepimą rezervavimo platformoje „Booking.com“, taip pakenkdamas viešbučio reputacijai.
Ornitologas primena, kad jei lizdas sunaikinamas tuo metu, kai jame peri paukščiai ar yra jauniklių, už tai iš tiesų gali grėsti atsakomybė.
Anot LR aplinkos ministerijos, sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu, kai jame yra kiaušinių ar jauniklių, gresia administracinė atsakomybė. Fiziniams asmenims už tokį pažeidimą gali būti skiriama nuo 150 iki 400 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 200 eurų.
Be to, pažeidėjams gali būti apskaičiuota ir gamtai padaryta žala.
Kregždžių lizdus leidžiama ardyti tik nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.
Skambučių sulaukiama ir dėl sandėlių bei požeminių parkingų
L. Raudonikis pasakoja, kad žmonės dažnai kreipiasi ir dėl kregždžių, įsikūrusių sandėliuose, angaruose ar kitose pramoninėse patalpose.
Pasitaiko situacijų, kai darbuotojai uždaro patalpos vartus, o paukščiai lieka įkalinti viduje ir nebegali išskristi. Tokiais atvejais ornitologai rekomenduoja sienose specialiai padaryti nedideles angas, kad kregždės bei kiti paukščiai galėtų palikti patalpą.
Dar vienas neseniai įvykęs atvejis, kurį paminėjo L. Raudonikis – požeminis komercinis automobilių parkingas, kuriame po betoninėmis konstrukcijomis apsigyvenusios kregždės teršė automobilius.
„Vienas žmogus dabar kreipėsi į mus dėl didelio komercinio pastato požeminiame garaže esančių kregždžių lizdų. Nežinau, kurios rūšies kregždės ten įsikūrė, bet mus iškvietė dėl to, kad jos teršia, apdergia žmonių automobilius. Mano kolega kaip tik šiandien važiuos apžiūrėti tos vietos, tačiau, jei ten didelis parkingas su labai daug stovimų vietų ir jei ten labai daug lizdų – net nežinau, ką galėsime jiems pasiūlyti“, – pasakoja pašnekovas.
Ornitologo teigimu, jei lizdų nėra daug, geriausia po jais įrengti apsaugines lenteles, kad nešvarumai nekristų ant transporto priemonių. Taip išsaugomi ir paukščiai, ir išvengiama konfliktų.
Vis dėlto, jei lizdų kiekis labai didelis, situacija gali tapti keblesnė.
Kai kur prie namų peri net dešimtys ar šimtai kregždžių
Nors dauguma žmonių prie savo namų pastebi vos vieną ar kelis lizdus, ornitologas yra matęs ir gerokai didesnes kolonijas.
Jo teigimu, ant didelių namų su ilgais karnizais ar kitomis tinkamomis konstrukcijomis gali susiformuoti dešimčių, o kartais net šimto ir daugiau kregždžių lizdų kolonijos.
„Kartais, jei yra didesnis nuosavas namas, ypač jei su daug kampų – ant jų įsikuria ir šimtai kregždžių. Esu buvęs prie tokių namų, mačiau savo akimis. Neskaičiavome, bet ten buvo lizdas prie lizdo – tikrai gal bent šimtas“, – prisimena L. Raudonikis.
Tokiais atvejais ornitologas rekomenduoja skambinti ir konsultuotis su ornitologijos draugijos ekspertais.
„Visada galima atrasti kokį nors sprendimą, viskas priklauso nuo individualaus atvejo“ – ramina jis.
Tokios didelės kregždžių kolonijos dažnos ir po tiltais ar pramoniniuose pastatuose, kur paukščiai randa daug saugių vietų perėti.
Vis dėlto, anot pašnekovo, net ir tokiais atvejais pirmiausia reikėtų ieškoti sprendimų, leidžiančių žmonėms ir paukščiams sugyventi, o ne naikinti lizdus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
