Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, kas penktas Vilniaus mokinys pirmuosius lytinius santykius turėjo būdamas 15 metų, kas trečias − 16 metų amžiaus.
Lietuvoje 15-metės ir jaunesnės merginos kasmet pagimdo apie 50-70 vaikų (Lietuvos žinios). Apie 2000 vaikų – 15-19 m. amžiaus grupėje. Lietuvos Statistikos departamentas skelbia, kad 15-19 metų moterų grupėje per 2010 metus buvo užfiksuota 672 (2009 buvo net 908) abortai, penkios merginos atsisakė kūdikio neturėdamos net 15 metų, trys tokio pat amžiaus patyrė persileidimus. Tai – legaliai padaryti abortai, o kiek dar kitų? Kiek išgerta vadinamųjų „kito ryto tablečių“ – skubiosios kontracepcijos priemonių statistikos nėra.
Labiausiai paplitusios lytiniu keliu plintančios infekcijos 15-19 m. amžiaus grupėje yra sifilis, gonorėja ir chlamidiozė.
Portalas Medicine.lt skelbia: „Sudėtinė hormoninė kontracepcija (SKT) tinka visoms vaisingo amžiaus moterims. Jos tinka 14–15 metų merginoms, jei joms jau prasidėjo menstruacijos ir, pradėjus lytinį gyvenimą, reikalingas patikimas kontraceptinis poveikis, yra spuogų, seborėja ar vargina skausmingos mėnesinės. SKT panaudojamos jaunatviniam kraujavimui stabdyti, o vėliau ir menstruaciniam ciklui koreguoti.“
Statistika aiški – bauginanti. Apie tai, ar iš tiesų reikėtų savo 15-16 metų dukrai, kaip patenkančiai į „rizikos“ grupę, pirkti hormoninius kontraceptikus, kalbamės su gydytoju akušeriu-ginekologu Mamertu Kukčikaičiu.
– Svarbiausia yra kreiptis į paaugles mergaites, kad jos susimąstytų, ar verta taip anksti pradėti lytinį gyvenimą, pervertinant hormoninių kontraceptinių tablečių naudą. Naudą, sakyčiau, kabutėse. Kontraceptikai yra vadinami vaistu, bet jis skirtas sugadinti moters lytines funkcijas, ypač reprodukcinę, kad ji kurį laiką nepastotų. Šiaip nėra nei vieno vaisto, kuris neturėtų šalutinio poveikio.
Skiriam vaistus, tikėdamiesi naudos, o tas šalutinis poveikis bus toks nedidelis, kad galėsime pacientui paaiškinti, kaip jis pats gali juos sumažinti. Vartodama kontraceptikus pacientė pati nieko negali lemti. Taigi, negalėtume vadinti vaistu to, kuris gadina žmogaus organizmą. Bet taip jau per daug metų susiklostė, kad nepageidaujamų nėštumų buvo labai daug, o vienintelė priemonė tebuvo nėštumo nutraukimas. Kovai su šia problema ir buvo sukurti hormoniniai kontraceptikai, bet prieš žavintis jų veiksmingumu ir nauda, turime labai gerai pagalvoti, nes tokios ligos kaip nevaisingumas plinta tiesiog geometrine progresija.
– Kaip jūs manote, kokios priežastys tai nulėmė?
– Aš dirbu gydytoju 50 metų ir paanalizavęs, kokia buvo moterų sveikata prieš 25 metus ir dabar, galiu teigti, kad tada situacija buvo daug geresnė. Pastaruoju metu išplito ne tik moterų, bet ir vyrų nevaisingumas. Pastebimai padaugėjo su ankstyvu lytiniu gyvenimu susijusių ligų, tokių kaip gimdos kaklelio žaizdelės, jo deformacijos dėl uždegimų. Pas mane pasitikrinti ateina mergaitės, kurios su nuostaba manęs klausia, kodėl kiti ginekologai po apžiūros jai tvirtina, kad ji jau yra turėjusi abortą. Juk ji jo neturėjusi. Aš jai atsakau: „Aš tavimi tikiu, bet ir aš matau, kad tavo gimdos kaklelis dabar taip „negražiai“ atrodo, lyg tu būtum turėjusi nėštumą.“ Taigi, ligos, hormonai, uždegimai jį taip sudarkė, o mergina pati nieko ir nepastebėjo. Ir tokie atvejai ne vienetiniai. Pagrįsdamas savo žodžius, pasakysiu, kad mūsų klinika už nedidelę kainą patikrino 30 merginų, moterų ir tik viena iš jų buvo ginekologiškai sveika, o visos atėjusios juk – jaunos: nuo 16 iki 24 metų.
– Kokių bėdų pas jas suradote?
– Labai dažni buvo uždegimai, trečdaliui pacienčių – deformuoti gimdos kakleliai, žaizdelės. Taigi, tikrintis pas ginekologą turėtų visos, pradėjusios lytinį gyvenimą.
– Taip, reguliarų lankymąsi pas ginekologą dar turėtume įskiepyti savo dukroms, bet grįžkime prie kontraceptikų. Teigiama, kad naujos kartos kontraceptikai kitokie – saugūs, pritaikyti moters organizmui, nesukelia, tų mitais apipintų, šalutinių poveikių. Kokia Jūsų nuomonė?
– Nuo 1970 m., kai man pačiam teko atsitiktinai dalyvauti, sprendžiant, ar reikia užpirkti buvusiai Tarybų Sąjungai kontraceptinių tablečių, jos, žinoma, labai pasikeitė. Yra tikrai gerų ir aš nesu nusistatęs prieš jų vartojimą. Tik reikia rinktis geriausias, žiūrėti į jų sudėtį. Mes, medikai, savo praktikoje esame susidūrę su tokiu sutapimu, kad turinčios nevaisingumo problemų moterys, pasirodo, 2-4 metus vartodavo kontraceptikus, kurių sudėtyje buvo tokių medžiagų, kaip levongestrelis ir norestironas. Kilo įtarimas, kad vartojant tuos vaistus, dar labiau sutrinka mėnesinių ciklas ir vaisingumas. Vadinasi, tokios sudėties vaistai nėra tinkami kai kurioms moterims.
– Kaip išsirinkti tinkamus?
– Gydytojas, parinkdamas kontraceptiką, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, kada vaisto vartoti negalima. Galų gale, juk prie vaisto yra aprašymas: pvz., negalima vartoti 4-6 savaites prieš operaciją, prieš kelionę į tolimą šalį. Juk moterys tik ir prašo: „Aš važiuoju atostogauti, daktare, skirkite man kontraceptikus ir per atostogas neturėsiu mėnesinių.“ Tokių prašymų sulaukiu kasdien.
O juk negalima: skrendant, aukštai pakilus, ir taip susidaro sąlygos venoms „sulipti“, tikėtinos trombozės ir pan. Tai kodėl gydytojas taip lengvai tokius vaistus skiria? Nori greičiau baigti darbo dieną? Manau, kad žmonės per mažai informuojami. Jei rūkai, esi sirgusi kepenų ligomis, būna migrena, jei yra koks nors augliukas krūtyse, pagaliau, esi paauglė, kuriai dar nesibaigė kaulų masės augimas – hormoninių kontraceptikų vartoti neturėtum.
– Bet juk Jūsų kolegos skiria ir net rekomenduoja šiuos vaistus paauglėms?
– Taip. Būna taip: svarstoma, ar skirti 13 ar 14 metų mergaitei kontraceptikus? Argumentas visuomet būna – geriau vaistai nei nėščios paauglės. Gal geriau su mergaitėmis pakalbėkime, tegu ji neskuba į tą gyvenimą, pagalvoja: tegu baigia mano kaulai augti, tada aš išnešiosiu kūdikį, man nedesiformuos dubuo, aš užaugsiu graži, pasieksiu savo ūgį, o kitaip aš sustabdysiu savo augimą.“
Taigi, mergaitės, prieš imdamos vartoti tokius vaistus, pagalvokit. Taip, tarp mergaičių vyrauja tokia didelė nėštumo baimė, kad nė viena nepaiso, kaip tas vaistas paveiks ją. Ir aš sutinku, kad jaunai merginai per anksti pastoti, bet gal geriau „įjunkti stabdžius“, saugotis kitomis priemonėmis, pvz., prezervatyvais, bei išsityrus ir sužinojus savo ovuliacinį ciklą, kartais tiesiog susilaikyti nuo lytinių santykių
– Negi ir vėl viskas tik – merginų rūpestis?
– Vaikinų požiūris į atsakomybę keičiasi. Paminėsiu atvejus iš savo praktikos. Kaip sekso specialistas sulaukiu vis daugiau jaunų vyrukų, prašančių neskirti jo merginai hormoninių kontraceptikų. Jis vertina juos kaip didelę blogybę, pasižada saugotis pats.
Taigi, pusė vyrų jau susimąsto: „Aš noriu sveiko vaiko, nes jei mama bus vartojusi tuos vaistus, ar mano vaikas bus teisingai lytiškai orientuotas, jei gims berniukas, ar jis bus vaisingas, jei mama bus gavusi daug moteriškų hormonų.“ Taigi, taip mąsto kai kurie vyrai. Tikiu – jų gausės.
– Tai džiuginantys faktai, bet jei mergina pati apsisprendžia, kad vartos kontraceptikus?
– Tuomet turėtų, pasitarusi su mama, išsirinkti priimtiną ginekologę, kuri suteiktų tokią kvalifikuotą informaciją, kad mergina permąstytų ir apie šalutinius poveikius, ir apie tokią „mirtiną“ lytinių santykių būtinybę.
– Visgi, kurioms moterims be didelių pamąstymų skirtumėte hormoninius kontraceptikus?
Toms, kurios jau yra pagimdžiusios bent vieną vaiką. Tuo metu jau sumažėja šalutinis poveikis gimdai, kiaušidėms, krūtims, o paauglei dar viskas turi augti ir vystytis.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Asta Geibūnienė
