Juos kai kur galėtų pakeisti farmakotechnikai, bet ir pastarųjų stygius, mat jau nuo pernai jų niekas neruošia. O institucijos atsakomybę, kas turėtų problemą spręsti, vienas kitam mėto kaip karštą bulvę.
Pavasarį, kas turi nors pėdą žemės, turi darbo lauke ir su žoliapjove, ir su kitais aštriais įrankiais, tad ir traumų tikimybė didėja. Tik štai tokiose gyvenvietėse, kaip Kurtuvėnai Šiaulių rajone, nėra nė vienos vaistinės, todėl susižeidus net pleistro nėra, kur nusipirkti.
Kurtuvėniškiai skundžiasi, kad būtinų vaistų nėra, kur pirkti:
„Nuo peršalimo kokių, visokių reikia.“
„Būtini vaistai bet kam reikalingi – sukarščiavus, susirgus. Kažkiek minimaliai tai būtų gerai.“
„Kai čia gyvena, daug kas vaistų prisiperka, turi atsargų.“
Artimiausia vaistinė – Šiauliuose. Pirmyn atgal – per 40 kilometrų. Jei nenori prašyti kaimynų, žmonės važiuoja vaistų autobusu, bet ir čia ne taip paprasta: „Ne tiek jau daug tevažiuoja irgi, sugalvojęs nenulėksi.“
Trūksta darbuotojų
Konservatorius Antanas Matulas dar ankstesnėje kadencijoje parengė projektą, pagal kurį siūlė įteisinti mobilias vaistines, kad vaistininkai galėtų medikamentus atvežti automobiliu. Neseniai konservatorė Jurgita Sejonienė registravo pataisą, kad mobilios vaistinės galėtų važinėti ne bet kur.
„Kad nepiktnaudžiautų ir kad jos važiuotų būtent į tuos miestus, miestelius, kur vaistinių nėra“, – aiškino Seimo narė.
Net jei Seimas leis į kaimų gatves atriedėti vaistinėms ant ratų, panašu, gyventojai jų gali ir nesulaukti.
„Tam, kad veiktų mobilios vaistinės, pirmiausia reikia darbuotojų. Dabar matome, kad jų ne tik nėra, bet dar ir gali sumažėti“, – sakė Vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Vaistinių asociacijos vadovė skundžiasi, kad jau dabar visoje šalyje trūksta kelių šimtų vaistininkų, todėl net tuose miesteliuose, kur yra vaistinės, jos dirba ne visą savaitę. Ir ateitis esą neguodžia – vaistininko mokslus kasmet baigia mažiau nei jų išeina į pensiją. Politikai su tokiais skundais nesutinka.
„STRATA analizės duomenimis vaistininkų neturėtų trūkti iki 2030 metų, ir taip pat žiūrint į Europos tendencijas, mes Lietuvoje turim didžiausią skaičių vaistininkų ir vaistinių visoje Europoje“, – tikino sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
„Lietuvoje vaistinių tinklas tūkstančiui gyventojų pats tankiausias Europoje. Bėda yra, kaip ir daug kur su sveikatos priežiūra – netolygus pasiskirstymas“, – antrino J. Sejonienė.
Kauno kolegija neberuošia naujų farmakotechnikų
Anot Vaistinių asociacijos, vaistinėse galėtų dirbti daugiau farmakotechnikų, tik jau kurį laiką jiems be vaistininko priežiūros dirbti draudžiama.
„Išimtis kaimuose ir miesteliuose, kur gyvena iki 3000 gyventojų. Bet ir ten gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie mokslus baigė iki 2006 metų“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Negana to, trūksta pačių farmakotechnikų, o juos rengusi Kauno kolegija nuo pernai į šią specialybę pirmakursių nepriima.
„Bandėm, darėm, bet matom, kad neina. Nepateisinome stojančiųjų lūkesčių. 2019 metais į šitą studijų programą buvo priimti 44 studentai, 18 iš jų į valstybės finansuojamas vietas, 2023 metais, kai buvo priimtas tas pakeitimas, jau įstojo tik 12 stojančiųjų, tik 8 į valstybės finansuojamas vietas“, – aiškino Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Bareikienė.
Farmakotechnikos studijos kolegijai per metus atnešė apie 80 tūkstančių eurų nuostolį.
„Jeigu nepakvieti studijuoti, tai niekas ir neateina. Ir tikrai pati žinau, kad bendradarbiaujant su kolegija senesniais metais pavykdavo per keletą mėnesių prikviesti studentus studijuoti“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Kad būtų atnaujintos studijos, anot ministerijos, galėtų prisidėti pačios vaistinės.
„Norime paskatinti, kad ir privačios vaistinės motyvuotų tuos studentus. Prisidėtų, galbūt apmokėtų jų studijas“, – sakė D. Naumovas.
Seimas dar pernai liepą po pateikimo pritarė pataisoms dėl mobilių vaistinių, tačiau iki visiško jų įteisinimo trūksta dar dviejų balsavimų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
