Gydytoja įspėja: knarkimas išduoda klastingą ligą

Vos tik išgirdus knarkimą, daugelis žmonių staigiai stveriasi pagalvės ir visais įmanomais būdais stengiasi ignoruoti šalia miegančiojo skleidžiamus garsus. Tačiau būtent knarkimas gali išduoti itin klastingas vidaus ligas.

26

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Ernesta Morozaitė tv3.lt portalui pasakoja, kad knarkimą įtakoti gali ne vienas veiksnys.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Saldus miegas

„Knarkimą gali lemti burnos, nosies, sinusų ir veido kaulų anatomija: kvėpavimo takų susiaurėjimas, gomurio tonzilių padidėjimas, didesnės apimties minkštasis gomurys bei gomurio liežuvėlis, aukšta liežuvio padėtis ar liežuvio tonzilės išvešėjimas, nosies pertvaros iškrypimas, apatinių nosies kriauklių išvešėjimas, nosies landų ir sinusų polipozės“, – sako ji.

Knarkia įvairaus amžiaus žmonės

Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad žalingi įpročiai, tokie kaip piktnaudžiavimas alkoholiu ar rūkymas, taip pat gali lemti atsiradusį knarkimą. Jį sukelti gali ir peršalimo ligos, alergija ar antsvoris:

„Knarkimas atsiranda dėl audinių vibracijos, kai giliosios miego fazės metu atsipalaiduoja burnos, gerklės ir minkštojo gomurio raumenys. Kuo siauresni kvėpavimo takai, tuo didėja audinių vibracija dėl išeinančios oro srovės, kas sąlygoja knarkimo garso stiprėjimą“.

Daugeliui kyla klausimas, ar knarkti žmonės pradeda tik vyresniame amžiuje, tačiau gydytoja patikina, kad knarkimas galimas bet kokio amžiaus žmonėms. Tiesa, statistiškai pastebėta, kad ši rizika didėja su amžiumi.

„Tačiau jeigu reikėtų apibūdinti tipinį knarkiką, tai būtų vyriškis, vyresnis nei 40 metų, vartojantis alkoholį, rūkantis bei turintis antsvorį“, – sako E. Morozaitė.

Miego apnėja – pavojinga liga

Nors daugeliui knarkimas yra siejamas tik su nemaloniais garsais, vis dėlto knarkimas dažnai yra pirmas rimtas miego sutrikimas – miego apnėjos simptomas. Gydytoja paaiškina, kad tai yra sunki liga, kai miego metu sustoja kvėpavimas ir tokios pauzės trunka ilgiau nei dešimt sekundžių.

REKLAMA

„Taip sumažėja kraujo įsotinimas deguonimi, todėl sergančiuosius vargina dažni prabudimai. Tiesa, minėtų prabudimų pats sergantysis nepamena, tačiau dėl jų sutrinka miegas. Sergantieji prabunda pavargę, nepailsėję, mažėja jų darbingumas, dienos metu jie jaučiasi mieguisti, jų miegas pasidaro neramus, vargina prakaitavimas“, – pasakoja gydytoja.

Pasak gydytojos, miego apnėja yra pavojingiausia žmonėms, kurie yra nutukę, serga kardiovaskulinės sistemos ligomis: artertine hieprtenzija, išemine širdies liga ar nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu, cukriniu diabetu, plautine hipertenzija, depresija.

Kaip kovoti su knarkimu?

Taigi, kaip kovoti su knarkimu? E. Morozaitė pastebi, kad knarkimas gali praeiti ir pakeitus gyvenimo būdą.

„Tarkime, stengiantis sumažinti antsvorį, nevartoti alkoholio prieš miegą, vengti tam tikrų miego pozų: nemiegoti ant nugaros, nerūkyti, gydyti peršalimą ar alergiją. Tačiau miego apnėjos gydymas skiriamas, atsižvelgiant į sunkumą. Jos stadijos vertinamos pagal miego tyrimą, atliekamą miego metu“, – paaiškina gydytoja.

Jeigu pacientą kankina lengvo laipsnio knarkimas, tuomet dažnai pakanka minimalios invazinės procedūros, esant apsunkintam kvėpavimui nosimi – nosies pertvaros, apatinių nosies kriauklių plastikos ir, ar sinusų operacijų.

Sergant obstrukcine miego apnėja, atliekamos didesnės apimties chirurginės procedūros: minkštojo gomurio plastika, pašalinant dalį liežuvėlio bei perteklinius minkštojo gomurio audinius, dažnai kartu atliekamas ir gomurinių tonzilių pašalinimas.

„Yra ir ne chirurginis gydymas, ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu. Tai mechaninis kvėpavimo takų atvėrimas pastoviu oro srautu: aparatas pučia suspaustą kambario temperatūros orą pro nosį ar burną. Oro srovė neleidžia subliūkšti kvėpavimo takams“, – sako gydytoja.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų