Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams Greta pasakojo, kad turi du darbus – vieno metu ji yra šuolių su tandemu instruktorė, o kitame – video operatorė tų, kurie savo šuolio akimirkas nori užfiksuoti ilgam.
Visus šiuos darbus moteris dirba Prienų rajone esančiame Pociūnų aerodrome, „Kauno parašiutininkų klube“.

Instruktore jau dirba 4 sezoną
Pokalbio metu vienintelė šuolių su tandemu instruktorė Lietuvoje pasakojo, kad šias pareigas pradėjo eiti 2022 metais.
Pasak jos, iki šių pareigų laukia ilgas kelias, nes žmogus, siekiantis tapti instruktoriumi, turi turėti pasiekęs bent 500 savo savarankiškų šuolių.
„Po pirmo šuolio supratau, kad man patinka, čia mano vieta. Po mėnesio iššokau dar kartą užsitikrinimui, kad sužinočiau, ar tikrai taip gerai jaučiuosi šokdama.
Kadangi buvau studentė, teko pataupyti licencijai ir grįžau prie šuolių su parašiutu tik po dviejų metų.
Tada išsilaikiau licenciją, tapau savarankiška parašiutininke, o po to kaupiau bagažą, po truputį tapau video operatore, savarankiškų parašiutininkų instruktore ir prieš tris metus tapau „Tandem“ instruktore“, – pasakojo ji.
Kaip atrodo kasdieninis darbas?
Gretos pasiteiravus, kaip atrodo jos kasdienybė ir šuolių su tandemu instruktorės pareigos, ji pasakojo, kad su kiekvienu drąsuoliu, pasiryžusiu išbandyti šuolį su parašiutu, ji praleidžia vos daugiau nei pusvalandį laiko.
Pasak jos, pirmasis jos darbas yra pasitikti atvykusį klientą, o tuomet paaiškinti, kaip vyks šuolis ir ką svarbu žinoti.
„Na, tai pirmiausia klientas atvyksta į Pociūnų aerodromą, mes jį pasitinkame, tada susipažįstame, o po to pravedu instruktažą, kuris trunka ne daugiau kaip penkias minutes.
Aš paaiškinu pagrindines taisykles, ką jis turi žinoti šuolio metu, kad pramoga būtų kuo saugesnė ir patogesnė tiek man, tiek klientui“, – pasakojo ji.
Vėliau, pasak jos, ateina kitas etapas, kurio metu ji suteikia visą reikalingą šuoliui įrangą ir įlipama į lėktuvą.
„Lėktuvu kylame apie 20 minučių, per tą laiką stengiuosi žmogų nuraminti. Vieni rodo baimę, kiti nerodo. Parodau per langus, kur Prienai, kur Birštonas, kur Elektrėnai ir Vilnius.
Likus kelioms minutėms, kilometrui iki mūsų reikalingo aukščio – mes ruošiamės. Prisisegu klientą prie savęs, primenu pagrindinius dalykus, ką reikia daryti iššokimo metu, ir viskas – pakvėpuojame, einame prie durų ir šokame“, – apie pasiruošimą šuoliui ir nepakartojamą momentą pasakojo ji.
Pasak Gretos, pasiruošimas, t. y. instruktažo pateikimas ir skrydis lėktuvu, trunka apie 30 minučių, o kritimo laikas – apytikriai penkios minutės.
Tiesa, pasak jos, šuolio laikas priklauso nuo to, iš kokio aukščio yra šokama ir koks šokančiojo kūno svoris.
„Įprastai yra šokama iš trijų arba keturių kilometrų aukščio. Kalbant apie svorį, aš nesu sunki, tad jeigu ir keleivis nėra sunkus, tuomet laisvo kritimo, tiek sklendimo su parašiutu laikas padidėja.
Tad viso krentame apie 50 sekundžių, o vėliau apie penkias minutes sklendžiame ir leidžiamės. Viskas“, – kasdienybe dalijosi ji.
Kasdien mato bijančius žmones
Pašnekovė aiškino, kad ko jos darbe netrūksta, tai žmonių baimės. Anot jos, ši emocija yra visiškai normali prieš šuolį su parašiutu.
„Kai žmogus ateina ir man pasako, kad nebijo, – netikiu. Nėra normalu nebijoti, o atsidarius lėktuvo durims nebijoti iššokti – neįprasta, nes juk daug kas nepatirta, daug nežinomybės, aukštis. Tikrai tikiu, kad pas visus yra baimė“, – tikino šuolių su parašiutu instruktorė.
Visgi, pasak Gretos, dažnai atsiranda ir tų, kurie savo baimės dėl būsimo šuolio stengiasi neparodyti.
Šuolių su parašiutu instruktorė išryškino, kad dažniausiai su šiais žmonėmis skrydžiai ir šuoliai būna sudėtingesni nei su tais, kurie parodo, ką jaučia.
„Visgi, vieni tai labai parodo, kiti vidutiniškai, treti sako, kad nebijo. O tie, kurie sako, kad nebijo, dažniausiai pamiršta visas taisykles ir su jais būna sudėtingiau. Visada prašau žmonių būti nuoširdžiais ir rodyti visas emocijas“, – pasakojo pašnekovė.
Įdomiausi šuoliai
Greta pasakojo, kad jos gyvenime buvo tokių šuolių, kurie buvo išskirtiniai. Pasak jos, vieno iš jų iki šiol negali pamiršti.
Tuo metu Greta parašiutu turėjo šokti su moterimi, kuri labai bijojo šuolio, tačiau jis ne tik baigėsi sėkmingai, tačiau taip pat padovanojo jautrią akimirką.
„Įsimintinas šuolis buvo su moterimi, kuri šuolio metu verkė iš džiaugsmo. Prieš šuolį ji sėdėjo lėktuve ir dvejojo, šuolio parašiutu kuponą jai padovanojo vaikai, o ji pati jautėsi nesaugiai, nežinojo, ko tikėtis.
Per tą laiką, kai kilome, raminau ir stengiausi nukreipti tas mintis, pakeisti pozityvesnėmis. Iššokome, laisvas kritimas ir išskleistas parašiutas. Leidžiamės ir matome debesyje pilno apskritimo vaivorykštę, o jos centre – mūsų skrendančių šešėlis.
Tai buvo tikrai labai gražu, o aš būtent tuomet kažkaip paklausiau, kaip ji laikosi, ji man pasakė, kad verkia. Paklausiau, ar iš laimės? Sakė, kad iš laimės“, – džiaugėsi instruktorė.
Taip pat ji pasidalijo atvejais, kuomet labiausiai ją nustebino šokti su parašiutu atvykusių klientų amžius. Anot jos, smagu tai, kad senjorai taip pat išbando naujoves.
„Vyriausias mano klientas buvo Lietuvos rekordininkas. Aš su juo šokau kaip video operatorė. Kai jis šoko, jam buvo 96 metai.
Labai smagu, nes į Pociūnų aerodromą jis atvyko pats, atvairavo automobilį, klausos aparatą išsiėmė ir iššoko.
O taip pat yra šokusi ir 84 metų moteris – amžiui ribų nėra. Labai smagu matyti gyvas, tikras emocijas, o tas labiausiai ir „veža“. Gera, kai jie nuoširdžiai padėkoja ir apsikabina“, – pasakojo Greta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!