Glosteršyre, pietvakarių Anglijos regione gyvenanti Jemma Roberts (33 m.) dėl dukros Sydney-Mae buvo pametusi galvą. Iš eilės pagimdžiusi 5 sūnus, moteris negalėjo atsidžiaugti mažąja dukrele.
Tačiau laimė truko neilgai, nes praeitų metų gruodžio mėnesį jų šeimoje įvyko tragedija. Mažajai Sydney-Mae tuomet buvo tik 3 mėnesiai.
Jemma paguldė dukrelę į lovelę. Prieš užmiegant mamai, ji dar kelis kartus patikrino Sydney-Mae. Nubudusi 7 val. ryto moteris supanikavo, nes naujagimė jos neprikėlė, kaip įprasta, 4 val. ryto, kad būtų pamaitinta. Lovelėje mažylė gulėjo be gyvybės ženklų. Net ir skubiai nugabenus į ligoninę, gydytojai niekuo padėti nebegalėjo.
Ligoninės personalas informavo, kad Sydney-Mae gyvybė užgeso dėl staigios kūdikių mirties sindromo. Nors diagnozė ir nustatyta, Jemma, kankinama kaltės, vis dar negalėjo nusiraminti.
„Apleidau savo mažylę. Turėjau ją nuo to apsaugoti. Kaip galėjau miegoti šalia jos ir nežinoti, kad ji miršta?“, - sakė ji.
Gausus būrys vaikų
Moteris ir jos partneris Steve susipažino 2011-iais. Kartu jie turi 2 berniukus – Kianą (4 m.) ir Khai (2 m.). Jemma, iš praietų santykių, augina dar 4 vaikus: dukrą Lauren (17 m.) ir sūnūs Adamą (15 m.), Rhys (9 m.) ir Theo (7 m.).
„Myliu visus savo vaikus, tačiau namai buvo pilni mašinėlių ir dažnai vykdavo berniukiškos kovos. Steve ir aš labai norėjome dukters, o Lauren – sesutės“, - paaiškino Jemma.
2016-iais metais pasijutusi nėščia, moteris negalėjo sulaukti, kada bus galima atskleisti kūdikio lytį. 20 savaičių skenograma parodė, kad greitai į pasaulį pasibels maža mergytė.
„Gydytojos prašiau bent 3 kartus patikrinti ir įsitikinti, kad tai tikrai mergaitė. Iš ligoninės išvykome išsišiepę iki ausų ir iškart puolėme pirkti rožinių suknelių“, - teigė Jemma.
Sydney-Mae gime rugsėjo 6-ą dieną ir svėrė beveik 3 kg.
„Jos galvą puošė stori juodi plaukai, o akys buvo tamsiai mėlynos. Priglaudžiau ją prie krūtinės ir galvojau, kad mano širdis tuoj sprogs iš begalinės jai juntamos meilės“, - prisiminė moteris.
Įprastas vakaras – tragedija ryte
Kalbant apie tą lemtingą naktį, Jemma pasakojo, kaip ji ir mergaitės tėtis paguldė mažąją į lovelę, pabučiavo ir ulbėjo, kokia graži ji yra.
Pora tuo metu kartu negyveno, o, kadangi Jemma ir Lauren kitą dieną planavo praleisti su Sydney-Mae ir vaikščioti po parduotuves, Steve sūnus Khai ir Kianą pasiėmė pas save.
„Visiems berniukams palinkėjau labos nakties ir jie išvyko. 9-ą valandą vakaro patikrinau, kaip laikosi dukrelė. Kai po valandos Lauren užėjo į jos kambarį, ji vis dar ramiai miegojo. Dar po valandos paglosčiau jos nosytę ir pabučiavau kaktą. Ji sujudėjo, bet nepabudo. Žinojau, kad išalkusi naktį ji mane pažadins. Palinkėjau labos nakties ir atsiguliau į lovą šalia jos, ir užmigau. 7-ą ryto jaučiausi šiek tiek sutrikusi, nes Sydney-Mae manęs nepažadino. Atsisukusi į ją pamačiau jos plačiai atmerktas akis, tačiau ji nejudėjo. Paliečiau žandus, o jie buvo be šalti. Sušukau ir į kambarį greitai įbėgo Lauren“, - apie šeimą aplankiusią tragediją pasakojo Jemma.
Greitai surinkę greitosios medicinos pagalbos telefono numerį bei išgirdę balsą kitame ragelio gale, mama atlikinėjo dirbtinį kvėpavimą ir įdėmiai klausėsi operatorės nurodymų. Jemmai nepavyko atverti dukrelės burnos.
„Prieš atvykstant paramedikams, mažosios Sydney-Mae krūtinę suspaudžiau 27 kartus. Jie ją pasiėmė ir išsivežė į gydymo įstaigą. Nukritusi ant grindų pradėjau rėkti“, - sakė mama.
Bevaisės gydytojų pastangos
Šeima nusekė paskui greitosios automobilį, tačiau Sydney-Mae vis dar neatsigavo. Kaskart įjungus gyvybę palaikančius aparatus, ekrane matėsi tiesi linija, turėjusi rodyti mergaitės širdies darbą.
„Šimtą kartų sakiau „ne“. Galvojau, kad tai tik blogas sapnas ir už minutės pabusiu. Laikiau ją savo rankose, tačiau ji buvo šalta, o lūpos – mėlynos. Norėjau apdengti ją antklode, kad sušiltų“, - teigė Jemma. „Atsisveikindami, Lauren, Rhys ir Theo verkė. Steve atvyko iškart po to ir taip pat sunkiai suvokė, kas įvyko.“
Šeima su sesute ir dukrele išbuvo kelias valandas. Vakare policijos pareigūnai paprašė pasikalbėti su Jemma.
„Įvykus nepaaiškinamoms mirtims, toks pokalbis buvo įprastas. Norėjau, kad pareigūnai mane nubaustų, nes negalėjau tinkamai atlikti motinos pareigų ir apsaugoti savo vaiko. Pasak gydytojų, niekas nepadės užbėgti tokiai mirčiai už akių. Su tuo nesutikau ir apgalvojau daug būdų, kaip galėjau viską pakeisti. Ji mums suteikė tiek daug laimės, tačiau viskas pasirodė labai nesąžininga“,- sakė ji.
Sydney-Mae laidotuvės vyko 2017-ųjų sausio 10-ą dieną.
„Niekada negalvojau, kad teks laidoti savo vaikus. Jaučiausi kalta, kad jai mirštant miegojau. Gydytojai užtikrino, kad ji mirė ne dėl mano kaltės, tačiau vis tiek jaučiausi blogai, kad aš – gyvenu, o ji ne“, - pasakojo Jemma.
Labdaringa veikla
Norėdama kitas jaunas šeimas perspėti apie galimus pavojus, moteris pradėjo rinki pinigus „Angelcare“ monitoriams, sugebantiems pajusti kiekvieną vaiko judesį ir skleidžiama garsą. Jei vaikelis ilgiau kaip 20 sekundžių nesujuda, aparatas skleidžia tam tikrą perspėjantį garsą. Fonde jau daugiau nei 12 tūkst. eurų. Kadangi vieno jų kaina siekia 113 eurų, Jemma juos padovanojo jau ne vienai Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai šeimai.
„Jei būčiau žinojus apie juos, kai dar nebuvo per vėlu... Visa tai darau dėl Sydney-Mae. Taip pat noriu finansuoti dirbtinio kvėpavimo mokymus jauniems tėvams“, - teigė ji. „Žmonės sako, kad laikas gydo žaizdas, tačiau šis skausmas didėja kasdien. Šiuo metu visą dėmesį skiriu informacijos apie šį sindromą skleidimui. Jei ne mano vaikai, nežinau, kur dabar būčiau pati. Draugai sako, jog esu drąsi ir stipri, tačiau tai ne tiesa. Mano širdis sudaužyta ir nežinau ar kada nors pavyks ją suklijuoti. Dėl Sydney-Mae mirties kaltinu ir toliau kaltinsiu tik save, tačiau niekada jos nepamiršiu.“
