• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

Vos pasirodžius naujienoms apie plintančią naują koronaviruso omikron atmainą, kilo nerimas ne tik dėl vakcinų apsaugos lygio, bet ir dabar naudojamų diagnostinių testų COVID-19 ligai „pagauti“ tikslumo. Genetikas ramina, kad didžioji dalis testų yra patikimi bei prasitaria, kada galėtų atpigti brangieji COVID-19 tyrimai.

REKLAMA

Ar susirūpinimą kelianti omikron atmaina gali pridaryti bėdų ir apsunkinti ligos diagnostiką? Kiek tikslūs yra vaistinėse parduodami greitieji antigeno testai? Ar realu, kad COVID-19 tyrimai jau greitai galėtų kainuoti daug mažiau? 

Apie visa tai – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantu, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos genetiku Luku Žemaičiu.

Ar yra pagrindo nuogąstauti, kad auksiniu standartu COVID-19 ligai diagnozuoti laikomų PGR tyrimų patikimumas sulig omikron plitimu galėtų sumažėti?

REKLAMA
REKLAMA

Su omikron atmaina yra įvykę taip, kad, kaip jau žinome, ji pasižymi dideliu mutacijų kiekiu ir jos gali lemti, kad kai kurie PGR rinkiniai rodytų neigiamą signalą tiesiog dėl to, kad, galima sakyti, rinkinys neatpažįsta viruso. 

REKLAMA

Bet realiai iš rinkoje esančių rinkinių, bent jau kiek domėjausi, kokius sąrašus sudarinėjo Amerikos maisto ir vaistų administracija, tai yra 3 rinkiniai, kurie apskritai nerodytų užsikrėtimo virusu atvejo. Tačiau tai dažniausiai yra tokie rinkiniai, kur atsitiktinumas lėmė, kad abudu taikiniai pataikė tokiose vietose, kur įvykus mutacijoms, kurios būdingos omikronui, rinkinys tiesiog nerodo jokio signalo.

Tai mano žiniai yra trys rinkiniai, kurių pajėgumas, jautrumas sumažėję esant omikron. Tačiau kalbant apie tai, kas rinkoje vyrauja, tai visi rinkiniai iš esmės rodo virusą. Dažniausiai atliekant PGR tyrimą nėra žiūrima į vieną žymenį, yra tiriama du, trys, netgi daugiau žymenų, taigi labai maža tikimybė, kad mutacijos į visų keturių žymenų pozicijas ir pataikys.

REKLAMA
REKLAMA

Yra kažkokie specifiniai signalai atliekant tyrimą, kurie leidžia iškart įtarti omikron atmainą? 

Kas nutiko atsiradus omikron atmainai? Šiuo metu rinkoje yra nemažai, t. y. apie 30 skirtingų rinkinių gamintojų, kurių testai pradėjus plisti omikron ėmė rodyti tam tikrus signalus, leidžiančius įtarti šį virusą. 

Lietuvoje ir pasaulyje panaši situacija buvo įvykusi plintant alfa atmainai. Tuo metu tiriant tris žymenis vienas jų pradėjo rodyti neigiamą signalą, tai reiškia, kad kaip ir patvirtiname viruso buvimo faktą, bet gauname neigiamą vieną signalą ir tai yra stiprus indikatorius, kad tai yra tam tikra delecija (chromosomos struktūrinė mutacija, – aut past.). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir buvo taip, kad alfa atmainai buvo būdingas toks reiškinys. Tada, kai pas mus pradėjo dominuoti delta, tai minima mutacija šiai atmainai nėra būdinga, tad rinkiniai vėl pradėjo rodyti visus tris signalus. Pradėjus plisti omikron vėl grįžo ta pati situacija, kaip buvo ir su alfa. Tai čia tokia savotiška sėkmė tam tikrų reagentų gamintojų, kad jų tyrimo dizainas pataikė būtent į tas vietas.

Tai daug supaprastina ir leidžia įtarti omikron atmainą. Ir ką pasaulyje matau stebėdamas omikron mutacijas, kas irgi nėra statiškas dalykas, tas pats omikronas toliau kinta, nes mutacijos yra nuolatinis procesas ir jau yra to paties omikrono variantų, kurios jau neturi tos delecijos. Ir tas signalas jau nebūtų gaudomas, taigi tai lyg savotiškas adatos žvejojimas šieno kupetoje. Kiek mes esame atlikę šių tyrimų Lietuvoje, atlikus sekoskaitą, ši delecija yra gana reta dabar vyraujančioms atmainoms, tad tai yra gana tikslus metodas, gana tiksliai leidžiantis įtarti pavojingesnius variantus.  

REKLAMA

O kaip yra su greitaisiais antigeno testais – galima jais pasitikėti?

Vėlgi reikia turėti omenyje, kad yra tūkstančiai skirtingų testų ir visų jų patikrinti ir įvertinti nėra įmanoma – lygiai taip pat, kaip ir su PGR rinkiniais. Bet štai Jungtinėje Karalystėje neseniai buvo atliktas tyrimas, kuris vertino antigeno tyrimų informatyvumą (jautrumą) plintant omikron. Tai jų išvados buvo tokios, kad realiai yra labai panašus tyrimo jautrumas.

Aišku, negalime įvertinti visų priežasčių, dažniausiai atliekant tokias studijas žiūrima populiariųjų gamintojų, rinkos lyderių testus, kurie dažniausiai yra naudojami. Tai čia ir patys gamintojai dažnai įsivertina savo tyrimo informatyvumą pradedant plisti tam tikrai atmainai tiek iš reagentų gamintojų PGR, tiek antigenų tyrimų gamintojų gaunant informaciją, ar jų tyrimas kažkaip yra paveiktas sparčiai plintančios naujos atmainos.

REKLAMA

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijos rodo, kaip reikėtų elgtis, testuoti, tai jų pirminės išvados, gruodžio 16 d., buvo tokios, kad antigenų testai nėra kažkaip paveikti omikron atmainos ir dėl jų jautrumo nereikėtų išgyventi. Aišku, čia visąlaik reikia prisiminti, kad negali įvertinti visų priežasčių, patikrinti kiekvieno gamintojo. 

Aišku, tas testavimas niekada nebus 100 proc. informatyvus, kaip ir dabar susiduriame, kad kartais būna nesutapimų. Bet didžiajai daugumai testų nėra pavojaus signalo dėl omikron atmainos. Netgi, kaip kalbėjau iš pradžių, tai yra tam tikras pagalbininkas, kad atsirado daug mutacijų, kurios leidžia virusą greičiau aptikti ir įtarti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bet testai, kuriuos naudojame ir Lietuvoje, tai plačiai paplitę reagentai visame pasaulyje, tad, manau, jais tikrai galima pasitikėti.

O kaip yra su greitaisiais testais, kurie parduodami vaistinėse ir parduotuvėse? Jie patikimi ar gali būti tik pinigų išmetimas į balą?

Jei kalbame apie omikron įtaką, tai būtų universalus poveikis, nes ar žmogus testuojasi namie, ar jį testuoja gydymo įstaigoje, neretai net yra naudojami tie patys greitieji testai.

Tik gal yra toks niuansas, kad, pavyzdžiui, Nacionalinėje laboratorijoje mes galime gana gerai kontroliuoti, kokie tyrimai naudojami Lietuvoje, bent gydymo įstaigose ar laboratorijose, tai į vaistines patenkančius greituosius testus daugiau prižiūri akreditavimo tarnyba. Taigi mes  nežinome, kas yra tiksliai tiekiama, vadinamam savikontrolės testui yra kiti reikalavimai. Tai, manau ,tų testų gali būti įvairių, tyrimai skirtis savo jautrumu, informatyvumu. 

REKLAMA

Lygiai taip pat, kaip ir pats antigeno tyrimas – negalima būti visiškai tikru, kad jei pasidarai antigeno tyrimą, tu nesergi, nes jo jautrumas yra mažesnis nei PGR tyrimo. Iš esmės tai yra kaip papildoma priemonė, bet niekada negalima pasakyti, kad neigiamas tyrimo rezultatas reiškia, kad žmogus neserga.

Kaip suprantu, paprasčiausiai yra aplinkybių, kada antigeno tyrimas yra tinkamas naudoti ir pasiteisina, o kada – ne.

Antigeno tyrimas esant gana ryškiai ligos klinikai yra informatyvus, bet tai labai priklauso nuo simptomų atsiradimo pradžios, aibės kitų veiksnių, to paties tyrimo jautrumo. Faktas, kad tai yra kontrolinis tyrimas, bet juo aklai pasitikėti negalima. Kai yra galimybė, aišku, yra tas ribotumas, kaina PGR tyrimo yra gana didelė, bet vienareikšmiškai jis yra žymiai patikimesnis.

REKLAMA

Greitąjį antigeno ir PGR testą paimti galima įvairiais būdais – tiek iš seilių, tiek nosiaryklės, tiek nosies landos. Kaip suprantu, tam omikron juo labiau įtakos neturės?

Taip, mėginio tipas vėlgi yra svarbus dalykas kalbant apie tai, kokio rezultato mes galime tikėtis. Pavyzdžiui, seilės nėra rekomenduojamos kaip pirmo pasirinkimo ėminys, yra žinoma, kad nosiaryklėje viruso koncentracijos dažnu atveju yra didesnės. Tai reiškia, kad turime didesnį tyrimo jautrumą. Seilėse iš esmės virusas yra aptinkamas, bet ką rodo įvairios studijos, jų jautrumas yra kiek mažesnis. Aišku, reikia įvertinti, kad ne visada yra galimybė paimti nosiaryklės ėminį. Bet apskritai nuo ėminio tipo, laiko, kada jis yra paimamas, priklauso ir rezultatas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei kalbame ypač apie PGR, tai yra jautrūs metodai, tad dažnu atveju rezultatų informatyvumas tiek imant ėminį iš nosiaryklės, tiek nosies landos yra labai panašus. Bet vėlgi reikia įvertinti, kad reagentų gamintojai studijas atlieka tik su labai ribotu kiekiu ėminių, taigi negali įvertinti visų situacijų, kelintą dieną pacientas yra užsikrėtęs, kada jaučia simptomus. Tiesiog yra įvertinama, kad yra panašus jautrumas, ta priemonė praeina tam tikrus validacijos (kitaip, tinkamumo naudoti) procedūras ir pradedama naudoti.

Jau anksčiau užsiminėte apie tyrimų kainas. Dar prieš kurį laiką nestigo palyginimų su kitomis šalimis, kur tiek PGR, tiek antigeno tyrimai kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Ar galėtų tyrimai tapti pigesni, nuo ko tai labiausiai priklauso?

REKLAMA

Iš esmės viskas priklauso rinkos. Paprastas turbūt pavyzdys, matėme, kas vyko, kai buvo deficitas, ribota konkurencija su kaukėmis. Tada viena kaukė ir 10 eurų galėjo kainuoti, dabar už tiek ir dar mažiau nusiperkame visą pakelį. Tai čia lygiai taip pat – kol rinkoje kainos yra gana aukštos, kol neateina nauji žaidėjai, kol nėra mažinama kaina, tol ji ir išlieka aukšta. Iš esmės yra kelios dedamosios, kurios apsprendžia, kiek kokybiški reagentai ir priemonės yra perkami – tai vėl yra tas pats kokybės ir kainos bei pačios rinkos pasiūlos ir paklausos balansavimas.

Realu, kad testai greitu metu galėtų gerokai atpigti?

Manau, kad tai yra labai realu. Galiu pasakyti, kad pačioje pradžioje buvo pačių reagentų deficitas. Net ir laboratorijos ateidavo, sakydavo, reikia tam tikrų priemonių – plastikų ar reagentų ir prašydavo vežti ką nors, sakė, mokėsime dvigubai. Bet tiesiog nebuvo, iš ko rinktis. 

REKLAMA

Tai, akivaizdu, kad ir kaina yra didelė, kai gauni tai, kas yra deficitas. Dabar jau kuris laikas su šia situacija kovojame, gamybiniai pajėgumai yra padidėję. Tai bent šiais metais tokio deficito, kaip buvo praėjusiais metais, nepatyrėme. Tai, manau, viskas po truputį stoja į savo vietas, pinga ir patys reagentai, atsiranda daugiau konkurencijos tiek testavimo srityje, prie priemonių, reagentų srityje, tad labai realu, kad kainos mažėtų.

Galėtų PGR tyrimo kainą nuo 70–80 eurų kristi bent iki 20-ies, panašiai kiek dabar atsieina greitasis antigeno tyrimas?

Manau, labai realu, nes atsiranda ir daug automatizacijos sprendimų, nes čia vėl yra keletas niuansų, vienas dalykas yra tos pačios žaliavų sąnaudos, kitas – darbuotojų darbo laikas, reikia įvertinti, kad žmonės dirba su virusu, brangiai kainuoja apsaugos priemonės. Tai yra daug dedamųjų, bet kainos, manau, turėtų mažėti ir manau, kad jos jau pradėjusios mažėti.

REKLAMA
REKLAMA

Antikūnų tyrimai, skirti jau patvirtinti persirgtą ligą, irgi išlieka patikimi?

Kalbant apie laboratorinius pusiau kiekybinius testus, tai analogiška situacija, kažkoks jų informatyvumas nėra sumažėjęs ir didieji gamintojai, kurie ir Lietuvai tiekia testus, įvertina tuos galimus pokyčius. Tai galvoti, kad dėl omikron kažkas bus nebe taip rodoma, nėra pagrindo.

Dėkoju už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų