Šventės planuotojo, koordinatoriaus paslaugos svarbią dieną yra naudingos ne tik dėl lengvesnės dienos eigos bei šventės plano, tačiau ir prireikus pagalbos – patarimo. Daugiau nei dešimt metų renginius ir šventes organizuojanti Rasa Remeškevičienė pasakoja, kad kartais klientus tenka pakonsultuoti ir tam tikrais etiketo klausimais.
Prieš septynerius metus įkūrusi švenčių organizavimo įmonę, Rasa net negalvojo patikėti, kad savanorystė jai suteiks pagrindą verslo kūrime. Kiek anksčiau moteris kartu su drauge užsiėmė švenčių dekoravimo paslaugomis, tačiau pajutusi, kad šventės koordinavimas ir planavimas yra arčiau širdies – pasiekė tikslų siekti klausant savo širdies balso.
Dabar moteris rūpinasi ne tik vestuvėmis, jubiliejais ar gimtadieniais, tačiau ir pačių mažiausiųjų šventėmis – krikštynomis. Būtent apie šios šventės etiketą Rasa sutiko plačiau pasidalinti su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.
R. Remeškevičienė pastebi, jog pastaraisiais metais krikštynų sezonas niekaip nenutrūkta ir tęsiasi net visus metus. „Galbūt mažiau krikštynų pasitaiko Kalėdų laikotarpiu, sausio mėnesį, tačiau vaikus tėvai mielai krikštija ir žiemą. Žinoma, fotosesijos tuomet vyksta patalpose, fotostudijose, o vasarą, kad nenori toli vykti, fotografuojasi radę gražią vietą ir netoli bažnyčios“, – sako Rasa.
Aprangos kodas
Per krikštynas be galo svarbus yra aprangos etiketas. Į jį privaloma atsižvelgti ne tik šventės kaltininkui, tačiau ir tėveliams bei svečiams. Pasiteiravus, kaip turėtų atrodyti krikštijamas vaikas, Rasa pirmiausiai įspėja, jog yra itin svarbu atsižvelgti į tai, kokie yra reikalavimai bažnyčioje.
„Dabar, kadangi krikštijami yra įvairaus amžiaus vaikai, dažnai nebelieka krikšto rūbo reikalavimo. Tačiau bažnyčioje vis dar išlieka reikalavimas turėti skraistę, kuri yra būtina tik tuo atveju, jeigu vaiko apranga yra kitokios spalvos nei balta. Jeigu vaikas yra aprengtas baltais rūbeliais, skraistė nebūtina, nors ji yra tarsi vienas iš krikšto simbolių“, – teigia švenčių planuotoja.
Anot moters, vykstant į krikštynas nereikėtų rinktis juodos ar tamsios spalvos aprangos. Įprastai žmonės renkasi šviesas, pastelines spalvas. Neretai apranga yra derinama tarpusavyje tarp vaiko, jo tėvų ir krikšto tėvelių.
„Be to, dažnai girdime, kad berniuko krikštynoms yra renkamos melsvos, žydros spalvos, o mergaitės – rožiniai atspalviai. Tačiau viskas turėtų būti atvirkščiai. Daugumoje ikonų, paveikslėlių Jėzus yra vaizduojamas daugiau rausvos spalvos, o Marija – žydros. Todėl laikantis šios istorijos simbolikos, berniukai turėtų būti aprengiami rožine, rausva spalva, o mergaitės – žydra, melsva.
Visgi, specialaus aprangos kodo krikštynoms nėra, tačiau reikia visuomet prisiminti, kad vykstame į bažnyčią, todėl neturėtume atrodyti vulgariai. Jeigu rūbas yra atviresnis, turi didesnę iškirptę, nuogus pečius, tuomet ceremonijos daliai reikėtų užsivilkti švarkelį. Tas pats galioja ir vestuvėse“, – nusišypso pašnekovė.
Rasa taip pat pastebi, kad vis dažniau svečiai ir tėveliai renkasi ryškesnes aprangos spalvas, medvilninius ar lininius drabužius:
„Taip pat pastebiu, kad iškart po krikštynų tėvai skuba parduoti vaiko krikšto rūbą. Jie turi sakralinę reikšmę, todėl siūlyčiau juos išsaugoti. Beje, yra sakoma, kad jeigu yra krikštijamas antras šeimos vaikas, krikštas bus sėkmingesnis, jeigu vaikelis bus krikštijamas brolio ar sesers drabužiais, kuriuos jie vilkėjo krikšto metu.“
Krikšto tėvų etiketas
Ne ką svarbesni krikštynų dieną yra krikšto tėvai. Anksčiau buvo manoma, kad krikštynų organizavimu ir visais jų atributais privalo rūpintis būsimi vaiko krikšto tėveliai, tačiau pastaruoju metu, tokia nuostata vis labiau nyksta.
„Tokia tradicija tikriausiai yra atėjusi iš senovės, kuomet krikšto tėvai turėdavo pirkti arba pasiūti krikšto rūbą, rūpindavosi auka bažnyčiai ir kitais reikalingais daiktais. Dabar dažnai sulaukiu vieno klausimo – ar apskritai krikšto tėvai turėtų organizuoti krikštynas.
Atsakydama į tai, visuomet rekomenduoju pasitarti su vaiko tėvais, kadangi šiais laikais, dažniausiai tėvai nori, jog krikšto tėvai tik atliktų savo pagrindinį vaidmenį – taptų vaiko krikšto tėvais ir viskas. Daugiau, visa švente, atributais ir drabužėliais rūpinasi jie patys“, – pataria pašnekovė.
Visgi, R. Remeškevičienė priduria, kad būtų teisinga krikšto tėveliams leisti pasirūpinti bent jau skraiste ar žvake, jeigu vaikelio įvaizdžiu rūpinasi patys tėvai. „Taip bent jau tradiciškai liks kažkas panašaus į senovinėmis tradicijomis grįstas krikštynas“, – sako ji.
Be to, ne ką svarbiau yra mokėti gražiai bei tinkamai pakviesti artimus žmones tapti savo vaiko krikšto tėvais. Atsižvelgiant į etiketą, visuomet malonias emocijas palieka ypatingas dėmesys, kuris yra skiriamas būsimiems krikšto tėvams:
„Juo gali būti ir paprastas popierinis kvietimas, įteiktas tiesiai į rankas. Tokie kvietimai – gražus gestas, tačiau šiuolaikinės technologijos taip pat leidžia artimuosius pakviesti ir kitokiais būdais, priklausomai nuo to, koks yra ryšys su krikšto tėvais.
Visgi, dažniausiai gerai pažįstame tuos žmones, kuriems patikime krikštyti savo vaikus, žinome, kas jiems patinka ir kaip jiems būtų malonu gauti tą kvietimą. Neretai būna skiriami „ypatingi“ kvietimai, pavyzdžiui, keksiukai, ant kurių puikuojasi klausimas „Ar būsite mano krikšto tėveliais?“ arba gaminamos dėlionės, dovanų rinkiniai, marškinėliai su tuo pačiu klausimu.
Jeigu būsimi krikšto tėveliai yra ne pora, tuomet gaminami atskiri kvietimai. Taip pat pasitaiko kvietimų ir šokoladukų dėžutėse, kuomet vos tik atidarius pasimato šis gražus klausimas. Na, o kartais užtenka ir paprasto, nuoširdaus žodinio pakvietimo.“
Dovanos
Per krikštynas netrūksta gražių, jautrių emocijų, o taip pat ir ypatingų dovanų šventės kaltininkui. Pasiteiravus, kokios dovanos dažniausiai dominuoja mažųjų šventėse, švenčių planuotoja tikina:
„Jeigu dovanėlę dovanoja krikšto tėvai, dažniausiai tai būna kažkas tokio, kas liktų prisiminimui: sidabrinis pakabutis, grandinėlė, graviruotas sidabro šaukštelis, auksas.
Daug kas kalba, jog negalima krikšto vaikui dovanoti kryželio, todėl vietoje to krikšto tėvai renkasi dovanoti pakabukus su angelais, širdelėmis, kuriue taip pat būna individualiai išgraviruoti. Tokios dovanos dažniausiai turi išliekamąją vertę.“
Taip pat, nepamirštama vaikui padovanoti ir apčiuopiamos dovanos, ypatingai, jeigu krikštijamas vaikas yra vyresnis, jaučiasi šventės dalyviu.
„Tuomet dovanojamos šalia vokelių ar kitų dovanų yra ir kitos dovanos, pavyzdžiui, žaislai. Kalbant apie vokelius, visuomet sakau, kad reikia dovanoti tiek, kiek kiekvienas gali. Kiekviena šventė turėtų remtis ne į atsiperkamumą, o į tai, kad kviečiame žmones ne dėl pinigų, o dėl to, kad jie kartu su mumis pabūtų svarbią dieną ir ja pasidžiaugtų“, – pasakoja Rasa.
Kartais taip pat nutinka taip, kad krikštynos tampa ne tik krikšto diena, tačiau ir gimtadienio švente. Dažnu atveju, tėveliai vaiko krikštynas rengia per pirmąjį vaiko gimtadienį, todėl išeina dviguba vaikelio šventė.
„Jeigu krikštynos vyksta šventės kaltininko gimimo dieną, tuomet toks atvejis, sakyčiau, yra sąžiningas. Visgi, pastaraisiais metais pasidarė itin populiaru krikštynas rengti kartu su tėvų vestuvėmis, tačiau manau, kad šias dvi šventes reikėtų atskirti.
Jeigu nesinori daryti dviejų didelių švenčių, tuomet jas organizuoti būtų galima kuklesnes, tačiau atskiras. Iš esmės, reikėtų labiau koncentruotis į vaiko šventę ir nevartoti per ją alkoholio, kadangi tai yra vaiko diena, tad dėmesys turėtų būti skiriamas jam ir kitiems vaikams.
Be to, dažnai šiais laikais vestuvių antroje dalyje vaikai yra nepageidaujami, todėl vien jau dėl to šių švenčių nereikėtų susieti kartu“, – nusišypso alytiškė švenčių planuotoja Rasa.
