Lietuvos gyventojai dažniausiai keliauja į Latviją, Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Vokietiją, Baltarusiją ir Turkiją. Tačiau kiekvienais metais daugėja kelionių į tolimas šalis. Į įvairius pasaulio kraštus vykstame ne tik atostogauti, bet ir verslo reikalais.
Kartu su perspektyva išvysti egzotiškos šalies grožį gauname duomenų apie svečiame krašte slypinčius pavojus, pavyzdžiui, infekcines ligas, kuriomis Lietuvoje nesergama arba susergama išskirtiniais atvejais: geltonuoju drugiu, maliarija, japoniškuoju encefalitu, vidurių šiltine, pasiutlige ar hepatitu A. Tai tik dalis ligų, kurios gali tykoti tolimoje kelionėje.
Nors didžioji dalis išvardytų ligų – lyg iš nuotykių romano, numoti į jas ranka negalima. Tarkim, pasiutligė. Ši mirtina liga mūsų kraštuose tokia reta, kad ir skiepų nuo jos prireikia tik tuomet, jei įkando ar apdraskė įtartinas naminis gyvūnas ar žvėris. Tuo tarpu susiruošus į Pietų Afriką, skiepai nuo pasiutligės turėtų būti tarp keliauninko prioritetų. Didesnė rizika užsikrėsti pasiutlige yra Indijoje, Kinijoje, Tailande, Šri Lankoje ir kituose šiemet tarp tautiečių labai išpopuliarėjusiuose kraštuose.
Stulbinanti gamta, būriai laisvėje bindzinėjančių meilių gyvūnų į minėtas šalis vilioja daugybę užsienio turistų. Tokioms kelionėms būtina tinkamai pasiruošti, ypač pasirūpinti sveikatos saugumu. Ko vertėtų imtis prieš tolimą kelionę, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja infektologė Gabrielė Gaižutytė.
Ar man tikrai to reikia?
Kokia vakcina reikėtų pasiskiepyti vykstant į vieną ar kitą šalį, galima sužinoti ir internete, tačiau patartina kliautis patikima informacija. Ją gali suteikti gydytojas infektologas. Apsilankyti pas šios srities specialistus reikėtų iki numatytos kelionės likus bent keturioms, o geriausia – šešioms savaitėms. Pasiskiepijus prieš tiek laiko, susiformuos imunitetas.
Gydytoja G. Gaižutytė sako, kad rengdamiesi kelionei turėtumėte atsižvelgti į šiuos veiksnius: į kokią šalį keliaujate, kiek laiko truks kelionė, kokios gyvenimo sąlygos toje šalyje, kokia jūsų sveikatos būklė, amžius ir, žinoma, kokiais skiepais jau skiepijotės profilaktiškai.
Ypač rimtai į sveikatos apsaugą turėtų žiūrėti susiruošusieji į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką ar Pietų Aziją. Vykti į šias šalis patartina tik pasiskiepijus nuo potencialiai mirtinų ligų. Skiepytis privaloma ir vykstantiems į kruizinę kelionę, jei suplanuotos ekskursijos žemyne.
Mirtina liga – nuo maisto, vandens, įkandus uodams
Gyvybei pavojingų ligų egzotiškuose kraštuose – į valias. Geltonąjį drugį, nervų sistemą pažeidžiantį japoniškąjį encefalitą ar zikos virusą perneša uodai. Kitos ne mažiau grėsmingos ligos, tokios kaip hepatitas A ar vidurių šiltinė, plinta per užterštą maistą ir vandenį.
Pavojingomis ligomis galima užsikrėsti ir per kontaktą su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais. Šalyse, kuriose prasta sveikatos priežiūra ir higienos sąlygos, geriamojo vandens kontrolė, prastai valomos ar iš viso neprižiūrimos nuotekos, pavojingos ligos tyko už kiekvieno kampo.
Gydytoja G. Gaižutytė pataria – nepaisant to, ar esate pasiskiepiję, turite būti labai atsargūs ir egzotiškuose kraštuose žiūrėti, ką valgote. Saugiausia gerti virintą vandenį, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą. Vaisius ir daržoves derėtų skusti arba lupti.
Jei ketinate ilsėtis šiuolaikiškame kurorte, tikėtina, kad maistas ir vanduo bus apdoroti ir tinkami vartoti. Prieš valgydami paukštieną visada patikrinkite, ar ji tinkamai pagaminta, ar nematyti kraujo.
Tai padės išvengti paukščių gripo. Taip pat reikėtų vengti maisto, kurį siūlo gatvės prekeiviai ar juo prekiaujama atvirose prekyvietėse.
Vandenį geriausia pirkti patikimose vietose, išpilstytą į butelius. Jei nėra galimybių tokio įsigyti, derėtų patiems jį virti. Virinti reikia ne mažiau kaip 5 minutes.
Net ir tuomet, kai, regis, esate saugūs, nepatartina prarasti budrumo. „Po kelionės į Kolumbiją mane kaip reikiant surietė. Vėmiau ir viduriavau nesustodamas. Iš pradžių aš ir gydytojai manėme, kad tai – dizenterija. Tačiau tiesa buvo kur kas baisesnė“, – apie patirtus išgyvenimus po kelionės į Lotynų Ameriką pasakojo vilnietis D. B.
Įprastai nuo dizenterijos skiriami vaistai nepadėjo nuslopinti nuolatinio viduriavimo ir pykinimo, vyras pradėjo nykti tiesiog akyse, todėl buvo atlikti išsamūs diagnostiniai tyrimai. Nustatyta, kad iš svečios šalies vilnietis parsivežė amebiazę – žarnyno pirmuonių sukeltą ligą, pažeidžiančią storojo žarnyno gleivinę.
D. B. gydymas tęsėsi du mėnesius. Per tą laiką vyras neteko daugiau kaip dešimt kilogramų svorio, prarado gyvenimo džiaugsmą.
„Visą tą laiką galvojau, kur galėjau pasigauti amebų. Kelionėje elgiausi ypač atsargiai, stengiausi laikytis rekomendacijų ir valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą. Vandenį gėriau tik iš butelių, pirktų prekybos centruose.
Galiausiai supratau, kad vienintelis pavojingos ligos šaltinis galėjo būti ledo gabaliukai, kurių gausiai dėdavo į gėrimus. Kas žino, koks vanduo buvo naudojamas tiems ledo kubeliams gaminti“, – pasakojo po dviejų kančių mėnesių iš pavojingos ligos gniaužtų išsivadavęs vilnietis.
Planuokite iš anksto
Gydytoja G. Gaižutytė pataria kreiptis į infektologą likus ne mažiau kaip 4–6 savaitėms iki planuojamos kelionės. Priklausomai nuo kelionės tikslo, gali prireikti kelių skirtingų skiepų. Kai kuriais atvejais, kad būtų apsisaugota nuo galimos ligos, prireikia 3 skiepų serijos. Kartais tiekėjai neturi vienos ar kitos vakcinos, todėl tenka laukti.
Po vakcinacijos turi praeiti mažiausiai 10–14 dienų, kad susiformuotų imuninis atsakas. Skiepų sukelto imuniteto trukmė įvairi ir priklauso nuo ligos, nuo kurios skiepijamasi. Pavyzdžiui, geltonojo drugio vakcina apsaugo organizmą visą gyvenimą, o vidurių šiltinės – tik 3 metus. Dėl skiepų veiksmingumo trukmės vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju infektologu ir, jei reikia, skiepytis pakartotinai.
