Visada svajojau pamatyti tą kraštą, nuo pat vaikystės, kai mokyklos suole pamačiau tas didingas piramides, išgirdau pasakojimą apie Dievus ir Dievaites, apie mumijas - jos net naktim sapnuodavosi. Egiptas man asocijuodavosi su kažkuo nepaprasta, didinga.Tad, kai nusprendėme vykti į kelionę, net nesvarstėme kur - aišku, kad į Egiptą
Egiptas didelių kontrastų kraštas: smėlėtos Afrikos dykumos, dulkėtos ir skurdžios lygumos, ir vešlūs Nilo slėniai, skurdūs beduinų kaimeliai ir didingos faraonų šventyklos. Iš egiptiečių verta pasimokyti gyvenimo džiaugsmo optimizmo, labai gėrėjausi jais. Pabuvusi tik savaitėlę Egipte, supratau, kokie mes laimingi ir kaip nemokam džiaugtis gyvenimu, bet juk viskas pataisoma,ar ne? Toms egiptiečių šypsenoms nelikau abejinga ilgam...
Jau skrisdami lėktuvu gėrėjomis vazdais - piramidėmis iš lėktuvo, patiko ir Viduržemio jūra, ir Raudonoji, ir kalnai kalnuoti, ir dykumos. Būti Egipte ir nepanerti po povandeniniu pasauliu, tai nematyti Egipto grožio.
Plaukėme laivu į Giftūno salą. Mus sekė pulkas žuvėdrų. Koks ten įspūdingas gyvenimas verda po vandeniu - žavėjausi iki begalybės! Saloje deginomės bei nardėme, gėrėjomės povandeniniu pasauliu. Įspūdingi vaizdai - koralai, žuvys, ežiai, tiek grožybių mačiau, kad raibo akys. O medūzos ir koralai tiesiog išmetami į krantą.
Vėliau nardėme viduryje jūros, tai ten koks grožis, žodžiais neina aprašyti. Pietūs buvo laive. Plaukėme ir gėrėjomės vaizdais. Aplankėme ir Egipto sostinę Kairą – didžiausią Afrikos miestą, turintį 17 mln. gyventojų. Sostinėje įspūdį paliko Egipto istorijos muziejus, turintis vieną turtingiausių pasaulio kolekcijų.
Čia pamatėme garsiuosius Karalių slėnio archeologinius radinius. Tai - apie 5000 papuošalų, brangenybių, sarkofagų, įvairių buities daiktų iš faraono Tutanchamono kapo. Vien faraono sarkofagas buvo padarytas iš 110 kg aukso. Čia saugoma ir įspūdinga auksinė Tutanchamono kaukė, jos nuotraukomis iliustruojamos kone visos knygos apie Egipto istoriją. Deja, tik nufotografuoti, kad ir kaip bandėme, vistiek neleido.
Bet labiausiai paliko įspūdį Gizos piramidės. Didžiausia faraono Cheopso piramidė siekia net 147 m aukštį. Piramidės statybai panaudota 2,5 mln. klinties blokų, sveriančių iki 15 tonų. Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės, tačiau taip pat įspūdingos. Vaikštinėjant aplink piramides nematyti, iš kokių įspūdingo dydžio akmenų ji sutverta, be to nėra protu paaiškinama, kaip ten ją pastatė. Priėję arčiau nusifotografavome kokie iš tiesų yra tie akmenys.Aplinkui vaištinėję didingojo ir girdėtojo Sfinkso nematėme, o truputį pavažiavę, iškart pamatėme Didingąjį Sfinksą.
Būti Egipte ir nenuvykti į Luksorą - nuodėmė, o mes nenorėjome būti nuodėmingais. Įspūdinga kelionė buvo i Luksorą. Gerėjomės pro autobuso langą įspūdingais vaizdais - kaimo nameliais, palmėmis, Nilu, kalnais. Taip pat sustojome pasigėrėti ant Nilo upės tilto.
Luksore (Tėbuose) – įspūdingos šventyklos, obeliskai taip pat primena faraonų laikus. Karnako ir Luksoro šventyklas, skirtas dievų trejybei (saules dievui Amonui, jo žmonai deivei Mut, ju sūnui Chonsu), jungia didinga sfinksų alėja.
Priešais šventyklas iš granito ir kvarco pastatyti faraono Ramzio II laikų obeliskai ir statulos. Obeliskai – vienas ambicingiausių ir pavojingiausių egiptiečių pasiektų technologinių laimėjimų. Kornako šventykla Egipte sužavėjo mane labiausiai. Dar lankėme karaliaus slėnį - įspūdingos kapavietės, kalnai, statulos.
Likome sužavėti Hatčepsutės šventykla. Visur šventyklose ypatingi egiptiečių raižiniai, raštai.
1997 m Luksore mieste buvo įvykdytas teroristų išpuolis, Karaliaus slėnyje sušaudyta virš 70 žmonių, tad dabar visas ekskursijas lydi konvojus ir ilga virtinė autobusų, o kelionė užtrunka ilgiau nei paprastai. Kaire lankėme muziejų ir turgų. Bet garsusis turgus man visai nepatiko, nes įkyrūs prekeiviai, labiau Hurgadoje patiko derėtis. Brolis taip derėjosi dėl šachmatų, net dvi dienas jų ėjo, o prekeiviai vis nenuleisdavo, kai pagaliau nuleido ir jis išsinešė šachmatus iš parduotuvės, pardavėjai nepatenkinti buvo, sakė: tik lietuviai taip moka derėtis! Šachmatai kainavo 300 „žalių“, o nusipirko už 100 „žalių“. Anot prekeivių, jie tik iš vokiečių gauname 200 arba 250. Tad keletas pirkinių buvo tikrai gerai nusiderėti. O derėtis reikia ir būtina, nes kitaip liksi tikrai apgautas.
Egipte nebrangu, viskas daug pigiau nei Lietuvoje, kitur išvis juokingos kainos. Bare tirštos ir ypatingai skanios mango sultys kainuoja 2,5 lt, egiptietiški patiekalai vos 5-10 lt, pavalgyti atsieina tikrai nebrangiai, bet to ir suvenyrų kainos neaukštos, drabužiai nebrangūs, labai skani arbata. Todėl apipirkti ten tikrai verta. O aukso kainos tikrai daug daug pigesnės nei Lietuvoje, tad aukso gaminių pirkome ir mes. Išvis man ten viskas pasirodė nebrangu, ką tik bežiūrėjau viskas pigiau nei Lietuvoje. O bulvių didumas, tai tokių nesu mačiusi, o vaisių gausa...
Laisvas laikas Hurgados kurorte - deginimasis, vaikštinėjimas, apsipirkimas, lepinimasis jūros malonumais... Ne ką mažiau patiko iškyla džipais po dykumą. Tik vėjas buvo, tai reikėjo jau būti su ilgom rankovėmis. Kelionės metu susipažinome ir su vietiniais dykumų gyventojais beduinais. Aš išpūtus akis žiūrėjau ir negalėjau patikėti, kad žmonės tokiais laikais gali taip gyventi: be dušo, šiaudinėse palapinėse, prausiasi su vandeniu du kartus per metus, o taip tik su smėliu, vyksta žiauri kraujomaiša, todėl labai daug kurčnebylių. Ten egzistuoja atskiras pasaulis ir jie nepriskiriami Egipto žmonėms. Beduinų - atskiri įstatymai, atskira respublika, jie nepriima turistų. Bet šis kaimukas sukomercintas ir čia mus priėmė vaišino jų duona, arbata.
Pamačiusi nuostabiąją mergytę, net ašarų nesulaikiau. O 95 m. močiutė buvo tokia mažutė, kad neatsilaikiau pagundai su ja nusifotografuoti. Vakarinė programa su gyvatėmis, šokiais, kaljano rūkimu sutapo su vyro gimtadieniu, tai šventė buvo nuostabi. Pamatę, patyrę, kas yra dalis Egipto, pilni įspūdžių skridome namučių. Verta, verta, tikrai verta pamatyti Egiptą ...
Istoriją atsiuntė Neringa Laurinaitienė.
