Virtos, keptos, garintos, tarkuotos, supjaustytos juostelėmis – bulves tautiečiai ruošia gyva galybe būdų, o skirtingų patiekalų iš šio šakniavaisio pakaktų kiekvienai metų dienai. Štai cepelinai, bulviniai, žemaičių blynai ar kugelis tapo Lietuvos maisto paveldu ir užsieniečių pamėgti šaltibarščiai be virtų karštų bulvių neapsieina. Visgi pastaraisiais metais dalis dietologų šią daržovę bando įtraukti į juoduosius sąrašus. Esą valgant bulves ne tik tunkama, bet ir rizikuojama susirgti vėžiu, mat bulvėse esantis krakmolas skaidosi į gliukozę ir maitina pavojingąsias ląsteles.
Nors tautiečiai neslepia, jog iki šiol mėgsta patiekalus iš bulvių, šių daržovių vartojimas šalyje sumažėjo beveik perpus. Jei prieš dešimtmetį kiekvieną dieną tūlam lietuviui tekdavo beveik 200 gramų bulvių, tai pernai vos 99. Lietuviai iškrito ir iš pasaulinio bulvinių mėgėjų sąrašo dešimtuko – dar 2005-aisiais su 130 kg žmogui per metus užėmėme 7 vietą.
Na, o lyderiai jau ne vieną dešimtmetį yra kaimynai baltarusiai. Pasak Lietuvos medikų, tokių tendencijų esą atspindi ir sveikos gyvensenos tyrimai. Mitybos specialistas profesorius Rimantas Stukas sako, jog sveikiausiai lietuviai maitinosi tarpukariu. Tuomet net 70 procentų raciono sudarė angliavandeniai – tai yra ir bulvės, duona, grūdai, o riebalų vos 10 procentų. Dabar gi riebalai ir angliavandeniai ant tautiečio stalo išsilygino – po 40 procentų. Profesorius pabrėžia, jog atsisakydami bulvių prarandame vieną pagrindinių vitaminų šaltinį.
„Iš biologiškai aktyvių medžiagų tai vitaminas C, kuris svarbus imuninei sistemai ir faktiškai šio vitamino šiandien Lietuvos gyventojai su visais produktais gauna nepakankamai. Tai čia bulvės galėtų būti vitamino C šaltinis. Yra mineralinės medžiagos kalio, kuri reikalinga gerai širdies veiklai užtikrinti“, – sako mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas.
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė tikina, jog bulvę reikėtų vadinti daržovių karaliene, kurioje gausu ir tokių medžiagų kaip manganas, vitaminas B. O sudėtyje esantis kalis naudingas organizme palaikyti pusiausvyrą su natriu, kurio perviršius gauname vartodami druską. Tiesa, medikė įspėja, kad bulvėse reikalingos medžiagos vyrauja tik šviežiai išvirus ar išgarinus. Vos bulvė atšąla, kaip mat išgaruoja bent 50 procentų vitaminų. „Teko matyti, kad iš vakaro užmerkia, o kitos dienos pietums ruošia, tai tokioje bulvėje yra niekinė maistinė vertė, kalbant apie vitaminus bei mineralines medžiagas“, – sako ji.
Universalios formulės, kiek bulvių, kurios mitybos piramidėje yra priskiriamos angliavandeniams, vartoti kasdien nėra. Tačiau pačių angliavandenių norma suaugusiems yra apie 400 gramų, tad dienos metu šį kiekį reikėtų paskirstyti tarp duonos ar kruopų. Pasak dietologės Jūratės Dobrovolskienės, demonizuoti tam tikrus maisto produktus dabar tapo mada. Esą saikingai juos vartojant dar nė vienas žmogus per dieną nenutuko. Visgi aliejuje bulvių geriau nenardinti, jos ypač greitai įsisavina riebalus.
„Jei ją mes ruošime fritiūrinėse, aliejuose, ar jas paruošime su spirgais, su kažkokiomis odelėmis paukštieną kepant, tai ir nebus tukimas dėl bulvės, tiesiog dėl perteklinių maistinių medžiagų“, – pasakoja dietologė J. Dobrovolskienė.
Tai teisiamas, tai išteisinamas bulves žmonija vartoja jau tūkstančius metų. Manoma, kad pirmieji derliai buvo nuimami Pietų Amerikoje, o prieš daugiau nei pusę tūkstantmečio šiuos šakniavaisius iš Naujojo žemyno į Europą parplukdė Kristupas Kolumbas. Visgi iki Lietuvos, kad ir kaip būtų keista, bulvės atkeliavo tik prieš kiek daugiau nei 200 metų. Vadinamuosius „kartupelius“ tautiečiai perėmė iš vokiečių ir pradžioje jų nė nevalgė. „Paaiškėjo, kad iš bulvių galima labai nesunkiai gaminti spiritą ir bulvių plėtrą būtent šis poreikis stimuliavo. Dvarininkai pradėjo daug auginti 19 amžiaus pirmoje pusėje tam, kad gamintų spiritą. O 19 amžiaus pusėje jos po visą Lietuvą išplito“, – sako etnologas Jonas Mardosa.
