„Manau, kad mano dalyvavimas varžybose buvo stimulas kitiems, jog nereikia verkšlenti dėl smulkių nesėkmių, o žiūrėti į priekį, domėtis, sportuoti, judėti pirmyn“, – sako vyras, varžybose iš kitų išsiskyręs tuo, kad vieną jo koją atstoja protezas.
D. Linka kojos neteko prieš 6 metus eismo įvykyje. „Tokiu momentu supranti, kad gyvenimas nebus toks pats, kad viskas keisis. Tačiau supratau, kad svarbu nenukabinti nosies ir neužsidaryti savyje. Sportas yra vienas iš tų dalykų, kas man padėjo tai padaryti“, – sako Darius.
Negalia sportuoti netrukdo
Darius sako nuolat sportuojantis, aktyviai gyvenantis: kas antrą dieną eina į treniruotes, vasarą kasdien nuvažiuoja 20–40 km dviračiu, plaukioja ežere, daug vaikšto. Vyras pasakoja apvažiavęs nemažai Lietuvos – turi planą aplankyti visus didesnius miestus, kuriuose yra dviračių parkai.
G. Linka neslepia savo protezo. Utenoje vasarą dažnai galima jį pamatyti važiuojantį dviračiu su šortais. „Čia jau visi įpratę, na, o nuvažiavus kitur žmonės domisi, klausinėja. Tai gera proga susipažinti“, – pasakoja Darius.
Jis sako nesuprantantis žmonių, sakančių, kad neturi laiko sportuoti. „Sportas – tai juk laikas sau. Tikrai tam galima rasti valandą ar dvi per savaitę“, – įsitikinęs Darius. Jis sako, kad negalia sportuoti netrukdo. Aišku, kiekvienas nepasieks aukštų sportinių rezultatų, bet svarbiausia – judėti, sveikai gyventi, užuot verkšlenus, kad viskas blogai. „Didžiausia negalia – tinginystė“, – įsitikinęs Darius.
Tiesa, Darius perspėja, kad po mėnesio rezultato pamatyti nepavyks, tik savijauta bus geresnė. Na, o tikrieji rezultatai ateina daug vėliau. Svarbu sportuoti sistemingai, neužteks tik kartą per savaitę nueiti į sporto klubą. „Man tai jau ritualas. Kaip ryte kavos išgeriu, taip kelis kartus per savaitę einu į sporto klubą. Kaip liga tas sportas, gerąja prasme. Sportuodamas gerai jautiesi, bendrauji, randi naujų pažįstamų, draugų, dar ir kitus paskatini, kuriems trūksta motyvacijos. Kitas, pamatęs mane sportuojantį, ir pats pradeda treniruotis. Didesnės motyvacijos nereikia“, – sako D. Linka.
Atrado savo sporto klubą
Darius džiaugiasi atradęs sporto klubą, kuriame sulaukė profesionalios pagalbos. Tai jį paskatino nepasiduoti, eiti pirmyn. Iš pradžių sportavo namuose, ėjo į vieną sporto klubą, į kitą – niekur nepritapo. Visi tolerantiškai žiūrėjo į kojos neturintį vyrą – ateik, sportuok... Tačiau, Dariaus manymu, svarbu, kad kas nors paaiškintų, padėtų. Juk netaisyklingai sportuodamas gali sau ir pakenkti, tai ypač aktualu, kai sportuoji su protezu – ne visus pratimus galima daryti, pavojinga bet kaip lenktis, tūpti. „RL Gym“ treneriai labai geranoriški – viską parodo, padeda, palaiko. „Treneriai turi didelį žinių bagažą, yra susipažinę su žmogaus anatomija. Profesionalų pagalba kiekvienam sportuojančiam yra labai reikalinga“, – pasakoja Darius. Treneriai ir paskatino Darių dalyvauti kultūrizmo varžybose – jo lankomas sporto klubas buvo vienas iš čempionato rengėjų.
Pakeitė tik darbo profilį
D. Linka dirba toje pat įmonėje, kaip ir prieš traumą, tik pakeitė darbo profilį. 16 metų jis čia dirbo autovežio vairuotoju. Įmonės vadovai Darių pažino kaip gerą darbuotoją, todėl po traumos pasiūlė jam dirbti kokybės instruktoriumi. „Turimas žinias, savo sukauptą informaciją perduodu kitiems. Ir įmonės savininkai, ir kolektyvas priėmė neatstumdami, neišskirdami. Visi priprato prie to, kad neturiu kojos, jau ir nebepastebi. Tik kai užkalbina, tada supranti, kad esi truputį kitoks“, – pasakoja vyras. Vis dėlto, pasak Dariaus, ir pats žmogus turi stengtis: „Turėjau įdėti nemažai pastangų, kad parodyčiau, jog su savo negalia galiu daryti tiek pat kaip sveikas, netgi dar daugiau.“
Jis pateikia ir pavyzdį – rimtai treniruojasi tikriausiai vienas iš viso kolektyvo. Darbe daugelis kolegų žinojo, kad jis sportuoja, bet kai pamatė varžybose, nustebo ir labai sveikino. „Jutau nuoširdų palaikymą. Tai man suteikė jėgų, palaikymo, kad esu ne vienas ir kad galiu daug pasiekti būdamas ir šiek tiek kitoks. Psichologiškai tai labai svarbu“, – pasakoja Darius.
Nori paskatinti ir kitus sportuoti
D. Linka neslepia, kad nebėra 20-metis. Daug ką nustebino, kad ir tokiame amžiuje padėjus sportuoti galima pasiekti gerų rezultatų. Darių sveikino ir nepažįstami žmonės, kurių jis nebuvo gyvenime matęs.
Darius apgailestauja, kad dėl pandemijos į varžybas neatvyko sportininkų iš kitų miestų ir Latvijos – būtų buvę labai įdomu ir smalsu pasivaržyti. Juk konkurencija skatina dar labiau stengtis. Jis norėtų save išbandyti ne tik Lietuvoje, bet ir į kitose šalyse vykstančius čempionatus nuvykti. „Turbūt kiekvienas sportininkas nori būti pastebėtas, įvertintas“, – atvirauja Darius.
Tiesa, siekti aukštesnių rezultatų jam gali sutrukdyti šiuo metu turimas protezas. Norint siekti daugiau, reikėtų modernesnių, specialiai pritaikytų sportui. Su šituo ir bėgti neišeina. Deja, sportui skirti protezai yra brangūs, valstybė jų nedotuoja. Tačiau Darius nenusimena – pirma reikia įrodyti, kad tikrai reikia, tada prašyti paramos. O jo sportinė karjera tik prasideda.
Vis dėlto Dariui svarbiausia ne rezultatai, o pats procesas: „Noriu parodyti kitiems, kad nėra taip blogai, kaip visi sako. Noriu visus paskatinti sportuoti, judėti, ne tik prie televizoriaus sėdėti. Ir nesvarbu, kokia negalia. Kiekvienas gali atrasti sportą pagal savo galimybes. Svarbu ko nors siekti ir būti aktyviam.“
Turintiems judėjimo negalią
Turintiems bet kokią negalią
Visiems
Darius – sporto klubo atradimas
Sporto ir sveikatingumo centro „RL Gym“ vadovė ir steigėja Edita Narkutė-Leipuvienė negaili Dariui gerų žodžių: „Jis mūsų sporto klubo atradimas, pasididžiavimas. Darius gali būti geriausias pavyzdys visiems, kad niekas negali sutrukdyti sportuoti, jei tik yra didelis noras.“
Pasak sporto ir sveikatingumo centro vadovės, klubas žada ir toliau skatinti Dariaus ryžtą sportuoti: „Tikiu, kad Darius eis labai toli. Mes, kaip sporto klubas, jį labai palaikysime, remsime tolimesnėse sporto veiklose. Planuojame sudaryti galimybes jam dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, nes matome, kad dar truputį padirbėjęs jis gali pasiekti labai daug.“
E. Narkutė-Leipuvienė pasakoja, kad sporto ir sveikatingumo centras, tapęs Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos (LKFF) nariu, inicijavo į čempionatą įtraukti neįgaliųjų kategoriją. „Mūsų sporto klubą lanko daugiau nei 20 neįgaliųjų, turime žmonių ir su labai sunkia negalia, – sako sporto klubo vadovė. – Per 3 metus jie tapo tarsi mūsų šeimos nariais. Be jų neįsivaizduojame savo veiklos.“
Sporto ir sveikatingumo centras „RL Gym“ įgyvendina įvairius su negalią turinčių žmonių integracija susijusius projektus, bet finansavimas toks menkas, kad neužtenka net darbo priemonėms susipirkti, ką jau kalbėti apie trenerių atlyginimus. Patys neįgalieji už treniruotes nieko nemoka. Vis dėlto E. Narkutė-Leipuvienė sako, kad dirbti su neįgaliaisiais skatina ne finansinė nauda.
„Jų noras kabintis į gyvenimą yra didžiausia paskata ir impulsas dirbti toliau. Silpna Lietuvos ekonomika bei nepakankama teisinė bazė trukdo realiai užtikrinti lygias galimybes, nes neįgaliesiems reikia pritaikytos aplinkos: sporto inventoriaus ir sporto bazių bei specialiai parengtų trenerių, asistentų, lyderių (vedlių). Savo veikla sporto ir sveikatingumo centras „RL Gym“ siekia visavertės ir kokybiškos žmonių su negalia integracijos į visuomenę per judėjimą ir fizinę veiklą, siekia sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis, sportuoti, būti fiziškai aktyviems, įtraukti juos į Lietuvos sportinį judėjimą, sudaryti lygias sąlygas dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose, garsinti Utenos miesto vardą“, – dalijasi mintimis sporto klubo vadovė.
Straipsnio autorė:
