„Kas yra tvarkinga mityba? Tikrai yra tam tikrų ypatumų kiekvienam žmogui, kuriuos galima taikyti, bet bendrai tai nėra kažkoks labai sudėtingas dalykas. Turime valgyti pakankamai daržovių ir skaidulų, pirmas akcentas neturi būti į mėsą, o labiau į augalinę mitybą.
Bet tai nereiškia, kad turime valgyt tik žalumynus – turi būti ir šakniavaisiai, ir tos pačios bulvės. Tik viskas turi būti su saiku, taip pat ir sezoninė mityba. Manau, kad labai svarbi yra regioninė mityba – turime laikytis tokių mitybos gairių, kurios tinka mūsų regionui“, – aiškino gydytoja.
Laidoje pašnekovė teigė, kad mūsų organizmas ir mikrobiota vystėsi konkrečioje aplinkoje, todėl ir valgymo įpročiai turėtų būti pritaikyti tam regionui, kuriame žmogus gimė ir augo:
„Mūsų kūnas, mikrobiota – viskas susiformuoja tam tikrame laike ir ten, kur gyvename ir tai yra labai svarbu mūsų sveikatai. Jeigu, pavyzdžiui, tėtis ar senelis yra iš Ispanijos, tai galbūt ir to alyvuogių aliejaus daugiau reikia vartoti.“
Svarbiausia – atskirti maistą
Gydytoja akcentavo, kad svarbiausia atskirti kasdienį ir proginį maistą. Perdirbtas, daugkartinio apdorojimo produktas neturi tapti kasdienybės norma – net jeigu jo skonis traukia.
„Yra kasdienis ir nekasdienis maistas. Maistas, kurį galime valgyti kasdien, tai pavyzdžiui, agurkas, lapinės daržovės, netgi grikiai. Tačiau stipriai perdirbtas maistas, ne toks silpnai perdirbtas, kaip duona, bet maistas, kaip traškučiai, kur buvo bulvė, iš jos buvo padarytas krakmolas ir iš krakmolo atgal bulvė – tai labai perdirbtas maistas.
Toks maistas turėtų būti proginis. Nereikia sakyti, kad niekada gyvenime, bet jis turėtų būti proginis. Kartais geriau suvalgyti užsimanius negu kaupti įtampą savyje ir tada pratrūkti kažkuriuo momentu“, – tikino specialistė.
Dar viena svarbi taisyklė – valgymo aplinka. Net ir sveikiausias maistas nebus tinkamai suvirškintas, jei valgomas streso sąlygomis.
„Dažnai tos priežastys būna nuo nervų sistemos pokyčių, pavyzdžiui, valgome savo pietus dirbdami prie kompiuterio. Tai nebus gero virškinimo, nes jis yra kitos nervų sistemos dalies įtakoje. Turi būti įjungta parasimpatinė – poilsio ir ramybės nervų sistema. Jeigu dirbame, tai turime apsispręsti, ar bėgame nuo meškos, ar vakarieniaujame“, – pasakojo Y. Asovskaja.
Gydytoja sakė, kad tik stipriai adaptavęsis organizmas sugeba susidoroti su viskuo, bet tai neturėtų reikšti, kad galima viską valgyti bet kada ir bet kaip:
„Iš esmės jeigu mūsų kūnas sugeba gerai adaptuotis ir veikti, tai galime valgyti viską, tik ne visada ir ne dideliais kiekiais.“
Daugiau apie tai, ką daryti, jei jaučiatės blogai, bet alergijos neturite, kodėl net „sveikas“ produktas gali netikti ir kaip išmokti valgyti be kaltės jausmo sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
