Raimonda MIKUČIONYTĖ
Panevėžiečiai buriuotojai tikina, kad kelionės jachtomis – ne tik milijonieriams prieinama pramoga.
Jachtklubo nariai jau seniai puoselėja tradiciją išsinuomoti jachtas ir plaukioti jomis Viduržemio, Tirėnų, Baltijos, Adrijos jūromis, Atlanto vandenynu. Pernai buriuotojai aplankė ne tik romantiškąsias Sardinijos ir Korsikos salas, bet buvo pasiekę ir Kanarus. Šiais metais panevėžiečiai savo jachtomis jau buvo pasiekę Tailando pakrantes – Andamanų jūrą ir Siamo įlanką. Jachtklubo narys Dainius Juškevičius sako, kad tokie pasiplaukiojimai šiltosiose jūrose jachtų mylėtojams – įprasti. Todėl dažnas, ir jis pats, svajoja kada nors jachtomis apiplaukti pasaulį.
Vėjo iš burių nepaleidžia
Ilgametis jachtklubo narys D. Juškevičius „Panevėžio balsui“ pasakojo, kad pernai Panevėžio jachtklubo buriuotojai buvo išsiruošę ne į vieną kelionę. Net ir vėlyvą rudenį plėtė kelioninių plaukiojimų akvatoriją. Tuomet buvo aplankytas Kanarų salynas Atlanto vandenyne ir keletas salyno uostų, apžiūrėta Gran Kanarijos sala, pasigalynėta su Atlanto vėjais. Šie kartais siekė net 40 mazgų.
2012-aisiais tokių smagių pasiplaukiojimų buvo ne vienas. „Be rudens plaukimo į Tirėnų jūrą, 2012 metų pavasarį įsimintina kelionė vykdyta Viduržemio jūra: buriuotojai startavo Palmos uoste, aplankė Cabreros salelę – draustinį bei užsukę į pakeleivingus uostelius apiplaukė Maljorkos salą“, – pasakojo apie pavasarinę kelionę ponas Dainius.
Pasak D. Juškevičiaus, be kelionių šiltomis jūromis, buriuotojams rūpi įvairios regatos.
„Pernai panevėžiečiai rugpjūčio pradžioje dalyvavo Palūšės regatoje, o rugsėjo pabaigoje mūsų buriuotojai sėkmingai pasirodė Vilkaviškio buriuotojų klubo „Škvalas“ surengtoje regatoje Lenkijoje“, – vardijo buriavimo aistruolis. Panevėžio jachtklubo nariai jau suplanavo ir šių metų sezono plaukimus.
Buriuotojų sezono atidarymas – kai jachtos pirmąsyk nuleidžiamos į vandenį – vyko gegužės pradžioje Rubikių ežere. Dar šiais metais laukia Joninių regata, vyksianti birželio 21–24 dienomis ten pat, Rubikiuose.
Jachtklubo nariai suplanavę kelių etapų plaukimą „Launagio“ jachta Baltijos ir Šiaurės jūromis bei plaukimą nuomotomis jachtomis Karibų arba Viduržemio jūromis.
Turi planuotoją
D. Juškevičius sako, kad kelionėms egzotiškomis jūromis jų klubas turi net specialų planuotoją. „Turime tokį vieną kelionių planuotoją, ieškantį pigių skrydžių. Elgiamės kaip tikri lietuviai ir skaičiuojame pinigus“, – šypsosi jis.
Jeigu buriuotojai rengiasi į Viduržemio jūrą, ieškoma kompanijos, kuri nuomoja jachtas už tinkamą mokestį.
„Plaukimo maršrutas irgi sudėliojamas, bet jis būna preliminarus – juk maršrutą koreguoja oras, – aiškina ponas Dainius. – Atvykus į vietą gali atsitikti ir taip, kad pratūnosim visą kelionės laiką vienoje vietoje, nes jūroje tuo metu siautės audra. Arba gali būti atvirkščiai: jūroje štilis ir niekur plaukti negali. Be to, buriuotojams labai svarbu, kad vėjas būtų palankus.“
Taigi tik nuvykę į vietą buriuotojai gali baigti sudaryti tikslų galutinį plaukimo maršrutą.
„Penkiasdešimčia procentų kelionės maršrutas priklauso nuo vietos oro sąlygų“, – dar kartą pakartoja D. Juškevičius. Kitas pagal svarbą dalykas, nuo kurio priklauso kiekvienos kelionės sėkmė, anot jo, yra draugija, su kuria plaukiama.
„Paprastai tolimose kelionėse praleidžiame savaitę, na, daugiausia tai gali trukti dešimt dienų, todėl labai svarbu, kas plaukia su tavimi. Kita vertus, norėčiau kada nors, o gal taip ir atsitiks, jachtoje praleisti ir daugiau laiko. Mėnesį arba ilgiau“, – svajoja D. Juškevičius kada nors gyvenime po burėmis apkeliauti visą Žemės rutulį.
Ekstremalumo pakanka ir be išlaidų D. Juškevičius sako, nors jų klubas ir ne ekstremalų, ekstremalių situacijų buriuotojams per keliones užtenka per akis.
„2009 metų sezono pabaigą Panevėžio jachtklubas vainikavo kelione po Adrijos jūrą, – prisimena ponas Dainius plaukimą, vykusį jau spalio viduryje – 10–17 dienomis. – Startavome Murter uoste, dviem „Bavaria“ tipo jachtomis. Plaukiojom įspūdingų Kroatijos salų apsupta akvatorija, aplankėme keletą uostelių, gėrėjomės gražiais vaizdais ir mėgavomės šilta jūra. Kelionė tikrai buvo smagi ir pilna neišdildomų įspūdžių, tarp jų ir ekstremalių.
Abi įgulas tą dieną užklupo neprognozuota sezoninė audra bora, kitaip vadinama žaibiška audra. Viena jachta net ir žaibo kirtį išbandė. Buvo tokia pekla, bet viskas baigėsi laimingai. Praėjus keleriems metams geriausiai ir prisimeni tą staiga mus užklupusią audrą.“
Pernykštėje kelionės Tirėnų jūra metu įspūdžių irgi netrūko.
„Plaukti pradėjome ir baigėme Sardinijoje, nes jachtas nuomojome toje saloje ir apiplaukę visą maršrutą turėjome jas grąžinti, iš kur paėmėme, – juokiasi. – Bet kelionė buvo nuostabi. Aplankėme Sardinijos ir Korsikos salose esančius uostus, miestelius. Reikia turėti omeny, kad Sardinija ir Korsika yra turtuolių atostogavimo vietos. Ten nemažai privačių teritorijų, vilų, laivų. Ir Silvijaus Berluskonio vila yra.“
„Kadangi nesame milijonieriai, plaukėme vėlų rudenį, kai jau buvo pasibaigęs turistinis sezonas. Viskas pigiau, net ir jachtų nuoma pigesnė. Be to, nėra tokio didelio keliautojų srauto, koks būna vasarą“, – aiškino D. Juškevičius ir tvirtino, kad kiekvienam dalyviui savaitės kelionė kainavo pusantro tūkstančio litų.
Anot Dainiaus, kelionė buvo smagi dar ir todėl, kad įplaukę į bet kurį Sardinijos ar Korsikos salų uostą vakare nesutikdavę nė vieno žmogaus.
„Įplauki į uostą, jis apšviestas, viskas švaru, išdailinta, o žmonių – nėra. Prisišvartuoji, o į tave niekas dėmesio nekreipia! Vaikščiodami po miestelį matėme keliuose namuose degančias šviesas, bet žmonių taip ir nesutikome. Ryte išplaukėme iš uosto niekieno nepastebėti. Tokių tuščių miestelių ir uostų kelionės metu matėme ne vieną. Turistinis sezonas baigėsi ir lieka tik vietiniai, ramiai gyvenantys iki kito triukšmingo vasaros sezono“, – sako buriuotojas, kuriam tokia ramybė priimtina. Kelionių mėgėjas D. Juškevičius sako, kad keliavimas jachtomis suteikia naujų, ypatingų pojūčių.
„Lietuviams būdinga keliauti. Anksčiau visi puldavo slidinėti į kalnus, o dabar prasideda kelionių jachtomis era, – sako. – Nors tokios kelionės nėra dar masiškos, jos tampa vis populiaresnės.“
„Gerai, kad nereikia jokios turizmo firmos paslaugų, norint suderinti kelionę. Pats darai viską, todėl tokios kelionės nėra kažkas tokio. Nors kiti mano atvirkščiai. Kad ir pernai, kai plaukėme Tirėnų jūra. Mes, žiūrėdami iš jachtos į Korsikos saloje besiilsinčius pliažuose prie vilų žmones, manėme, kad tai prabangos dalykas. Jie, žiūrėdami į mus, manė tikriausiai taip pat: va, plaukia turtuoliai jachtomis! Tikrovėje viskas kitaip: nei mes, nei tie ant kranto jokie milijonieriai“, – juokiasi D. Juškevičius.
Vairuoja ir taupo
Jau prieš dešimtmetį išmokęs buriuoti ir vairuoti jachtas D. Juškevičius galvą guldo, kad toks laisvalaikio leidimo ir pasaulio pažinimo būdas tikrai nebrangus. Ir dar todėl, kad jie patys vairuoja jachtas.
„Mums nereikia samdyti kapitono jachtai. Jei tektų tai daryti, kelionė pabrangtų dvigubai ar net trigubai. Esame patys jachtų kapitonai ir turime visus dokumentus, kurių prireikia nuomotai jachtai buriuoti“, – džiaugiasi keliautojas.
„Kai ant išnuomotos jachtos pakabinama Lietuvos vėliava, jachta tampa Lietuvos valstybės lopinėliu. Prisišvartavus jachtai uoste ir vos išlipus į krantą, tampi tos šalies, į kurią atplaukei, svečiu. Vos tik grįžti atgal į jachtą, vėl esi Lietuvoje! Į jachtą negali įlipti svetimi“, – aiškina Dainius laivuose galiojančias savas taisykles.
Tapti keliaujančios jachtos įgulos nariu, D. Juškevičiaus patikinimu, irgi labai paprasta: „Viskas vyksta susirašinėjimo būdu. Internete įdedi informaciją, kad rudenį nori plaukti, nurodai datą ir lauki. Atsiranda norinčiųjų, susirenka ekipažas – ir jau gali toliau planuoti kelionę, maršrutą ir derinti tikslią išvykimo datą.“
Bloguoti – tik pavėjui
Išnaršęs ne vieną jūrą ir vandenyną D. Juškevičius sako, kad pasiklysti net ir tokiose platybėse neįmanoma.
„Yra prietaisų, kurie tiksliai nurodo, kurioje vietoje esi, – ramina žinovas. – Tai ir navigacijos sistemos, ir jūrų žemėlapiai, kitos priemonės. Be to, jachtos kapitonui būtina žinoti, ar kelionės metu visi uostai priims prisišvartuoti, turi žinoti, koks uosto gylis. Pateikti jachtos gabaritus, ar ji tilps maršrute numatytame uoste. Sykį vienoje kelionėje atplaukėme vakare į uostą ir išgirstame, kad prisišvartuoti negalima – nėra laisvos vietos. Visą naktį teko praleisti ant denio ir plaukti iki kito uosto.“
Išgirdęs klausimą, kaip dėl jūrligės, D. Juškevičius tik plačiai nusišypso.
„Jachtoje susirgęs jūros liga užuojautos sulaukti nesitikėk. Visi tik duos patarimus, kaip elgtis, bet pagelbėti nepuls. Sublogavus reikia prisiminti vieną taisyklę: nedaryti to prieš vėją – tik pavėjui. Jei vemsi prieš vėją, nukentės išvaizda, o jachtoje turi atrodyti estetiškai. Beje, visiškas absurdas, kai manoma, jog plaukdami jachtoje deginamės, gulinėjame prieš saulę, vakarais sėdime žvakių šviesoje. Tokie dalykai itin retai. Dažniausiai esi apsirengęs, nes vidury jūros šilta nebūna. O žvakės ir vynas kartais būna uoste, stovinčioje jachtoje.“
