Apie tai, kokių braškių priežiūros klaidų vengti ir kokių žingsnių nepraleisti, jei norite, kad braškės džiugintų derliumi, N. Vanagas pasakojo TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“.
Braškių auginimo ir priežiūros klaidos
Pirmas svarbus dalykas, kurį išskyrė biologas, yra braškių augimo vieta. Ji turi būti saulėta, nes braškės – šviesiamėgis augalas.
„Būtent saulė pagamins maisto medžiagas ir būtent birželio–liepos mėnesį bus skaniausios uogos, nes ilgiausia diena, pati stipriausia saulė, augalams tai yra, kaip sakyti, pats tas, ko reikia“, – sakė N. Vanagas.
Svarbu ir tai, kad braškės mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo, todėl jei žemė yra labai suslėgta ir sunki, geriau jas auginti pakeltose lysvėse.
Biologas išskiria ir dar vieną klaidą, kurią mato darant kai kuriuos sodininkus: „Pasiima šlangą ir laisto per lapus – negalima. Braškes reikia lieti palei žemę.“
Taip pat braškes reikia mulčiuoti, pavyzdžiui, šiaudais – nepraleiskite šio žingsnio.
Klaidos tręšiant braškes organika
Kaip ir visiems kitiems augalams, braškėms būtinos maistinės medžiagos. Pasirenkantiems naudoti organiką, biologas primena – rudenį ar pavasarį galima įterpti, pavyzdžui, komposto ar perpuvusio mėšlo, bet ne vėliau.
„Esmė yra tame, kad organikoje – ar tai būtų kompostas, ar mėšlas, ar kažką iš parduotuvės pirksime – pagrinde dominuoja azotas.
Dabar žiūrėkime, kokiom dalim reikia braškėms maisto medžiagų: azoto vienos dalies, fosforo vienos dalies, aišku, kai augina šaknis, reikia daugiau, prieš žydėjimą vėl reikia daugiau, bet kalio, būtent kalio reikia tris kartus daugiau, o organikoje dominuoja azotas.
Organikoje, galima sakyti, yra atvirkščiai, ta formulė apverčiama: yra tris kartus daugiau azoto, t. y. trys dalys azoto, viena dalis yra fosforo ir tada kalio“, – svarbiausius akcentus sudėliojo ekspertas.
Kai braškės gauna daug azoto, yra laistomos, pavyzdžiui, šviežiu mėšlu ar srutomis, matomas didelis efektas, lapai išauga dideli, bet uogų būna mažai, o kartais visai nebūna:
„Profesionalūs braškių augintojai sako: nepertręškite, neauginkite „riebioje“ žemėje. Ką reiškia „riebioje“ žemėje? Kur daug organikos, kur yra daug azoto. Išaugs lapai ir nebus braškių.“
Kuo tręšti braškes?
Pavasarį braškėms, kaip ir kitiems augalams, azotas yra reikalingas, tačiau vėliau būtinas subalansuotas maitinimas. Tai reiškia, kad augalas turi būti tręšiamas atsižvelgiant į minėtą formulę: viena dalis azoto, viena dalis fosforo ir trys dalys kalio.
Paprasčiausias sprendimas, anot biologo, yra naudoti subalansuotas mineralines trąšas. Nors atsiranda jų besibaidančių, ekspertas ramina, kad mineralinės trąšos gaminamos iš natūraliai išgaunamų medžiagų, kurios specialiai paruošiamos:
„Jie (mineralai – aut. past.) įdedami į vandenį ir augaliukas neatskiria, ar tai iš organikos atėjo, ar iš tų pačių mineralų, kurie yra iškasti iš žemės.“
Naudojant subalansuotas ir pritaikytas trąšas, braškės gauna visko, ko joms reikia – šiek tiek azoto, fosforo, taip pat magnio, kitų mikroelementų, o svarbiausia – kalio.
„Joms reikia didelio kalio kiekio, kad gausiai žydėtų, kad užaugintų dideles braškes, kad būtų saldžios, skanios“, – pridėjo biologas.
Kai augalas turi didelius, žalius lapus, tai yra ženklas, kad azotas nebereikalingas – tuomet pereikite prie trąšų be azoto, bet su dideliu fosforo ir kalio kiekiu, kad kereliai išaugintų uogas.
„Jeigu mes vėl imsime, tręšime visokiais preparatais – išauginsime lapus. Augalas nesupranta, jis siurbs visas medžiagas, kurios yra ištirpę, siurbs daug azoto ir vėl mes neturėsime uogų“, – pažymi ekspertas.
Darbai nuėmus braškių derlių
Gali pasirodyti, kad nuskynus uogas darbai baigiasi ir telieka laukti kitų metų, tačiau krūmelių negalima palikti likimo valiai – tai metas paruošti juos kitų metų derliui.
„Turime žinoti, kad braškės savo kereliuose formuoja žiedinius pumpurus liepos–rugpjūčio mėnesį.
Jeigu mes paliksime, neduosime maisto medžiagų, neduosime truputėlio azoto, kad vėl augtų lapai, kad vyktų fotosintezė, neduosime didelio kiekio fosforo ir kalio, mes neturėsime kitais metais irgi gero derliaus. Pavsarį jau bus vėlu jas gelbėti“, – aiškino laidos konsultantas.
Tad ką padaryti nuėmus braškių derlių rekomenduoja N. Vanagas? Du–tris kartus liepos–rugpjūčio mėnesiais patręšti trąšomis, kuriose yra viena dalis azoto, viena dalis fosforo ir trys dalys kalio.
Atėjus rudeniui, braškes vėl reikia patręšti, tik jau trąšomis be azoto, turinčiomis fosforo, kalio ir kitų mikroelementų:
„Fosforas ir kalis padės ruoštis žiemai pumpurams, fosforas labai stipriai padės šaknis žiemai paruošti, o kalis išvis veiks kaip antifrizas – augaliukas labai saugiai ir stipriai žiemos.“
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3 televiziją!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
