Čia žmonės suplūsta ne tik iš visų Lietuvos kampelių – net užsieniečiai iš kaimyninių šalių atvyksta pažvelgti savo baimėms į akis, o kartais būtent siaubo tematikos parke „DeadTown“ sužino, kad iš tiesų nėra tokie bebaimiai, kaip įsivaizduoja.
Parko vadovas Donatas Antonovas šypteli sakydamas, jog net atvykę didžiausi drąsuoliai pamato, kaip greitai visa drąsa gali išgaruoti.
„Yra tikrai tekę matyti atvejį, kai vyras sakė: „Tikrai neišgąsdinsit, nieko nebijau“ ir po 10 minučių bėgo nežinau kokiu greičiu nuo klouno su pjūklu – gal būtų pirmą vietą laimėjęs bėgime“, – nusijuokia Donatas, pratęsdamas, kad ši istorija baigėsi dar ir pamestais automobilio rakteliais, kurių vyras tą pačią dieną nė nebeieškojo – grįžo kitądien.
Idėja kurti siaubo parką gimė natūraliai
Šeštus metus Helovino laikotarpiu svečių laukiantis parkas buvo vienas pirmųjų tokių šalyje. Parko vadovo skaičiavimu, maždaug trečiasis, ir yra vienas didžiausių.
„Parkas apima daugiau negu 5 hektarų teritoriją, statiniai užima apie 5000 kvadratinių metrų, iš kurių yra padaryti šeši siaubo labirintai, kur yra nuo 10 iki 20 kambarių, kuriuos reikia pereiti iš taško A į tašką B“, – vardija jis.
Mintis kurti tokią vietą, pasak vyro, kilo natūraliai – pats daugiau nei 10 metų sukasi renginių organizavimo srityje, vieną jų teko organizuoti siaubo tematika ir tapo aišku: žmonėms tai patinka.
Pradėjus dairytis, kas panašaus yra užsienyje, ką daro Amerika ir Europos šalys, nusprendė, kad kažko tokio reikia ir Lietuvoje.
Prisimindamas pačią pradžią pašnekovas pripažįsta, kad lengva nebuvo, mat kaip tik tuo metu įvestas karantinas dėl koronaviruso pandemijos pakoregavo planus.
„Labai ribotai startavome, bet potencialas matėsi ir kitais metais ruošėmės rimčiau“, – šypteli D. Antonovas.
Siaubo kambariai – nuo beprotnamio iki pragaro
Rizika pasiteisino – šiandien čia spalio mėnesį plūsteli tūkstančiai žmonių. Šiemet spalio 2-ąją atsidariusiame parke pluša maždaug 150 žmonių komanda – vien apie 100 animatorių, iš kurių 70 yra aktyviai dirbančių ir pasitinkančių bebaimius.
Pašnekovas pasakoja, kad kai kurie atvyksta norėdami daugiau laiko skirti meninių dekoracijų apžiūrai, kiti – patirti išgąstį, baimę ir venose pulsuojantį adrenaliną, tad žengia ten, kur laukia nežinomybė ir netikėtumas. Donatas priduria, jog parko teritorija sukurta taip, kad kiekvienas rastų ką veikti.
„Žmogus prisitaiko tai, kas jam patinka. Jeigu labai bijo gąsdinimo, renkasi šviesesnį paros metą, gal atvyksta su kolektyvu, draugų pasiima už parankių. Vaikai, aišku, nori pasiausti, jiems įdomiausia aktyvi veikla, animatoriai“, – pastebi parko vadovas.
Nebijančius išsigąsti pastatuose pasitinka įkurti šeši skirtingų tematikų siaubo labirintai: galima apsilankyti beprotnamyje, skerdykloje, pragare, cirke, landynėje, o šių metų naujovė – Holivudas. Kiekvienas jų dekoruotas pagal temą ir drąsuolius gąsdina šiurpiais kostiumais apsirėdę animatoriai.
„Skirtumas iš šešių kambarių yra Cirke – čia leidžiame fizinį kontaktą, tai reiškia, animatoriai gali liesti žmones, gali į kitą kambarį vesti, liepti atsigerti iš kriauklės, lovą pasimatuoti ir panašiai“, – atskleidžia D. Antonovas.
O kas labiausiai išgąsdina? Pašnekovas sako, kad žmonių baimės būna įvairios: vieni bijo klounų, kiti raganų. Pasitaiko ir tokių, kurie atvykę sakosi nieko nebijantys, tikina, kad jų niekas neišgąsdins, kol neįžengia į siaubo kambarius:
„Turbūt linksmiausia, kai žmonės sako, kad mes tikrai nebijom ir tikrai neišgąsdinsit, o po 15 minučių klykdami bėgioja parke. Kiekvieną dieną tokių galima sutikti. Kartais žmonės gal pervertina savo galimybes arba sutinka tokią baimę, kurios galvoja, kad nebus pas mus, pavyzdžiui, klouną.“
Pritraukia ir mažiausius, ir senjorus
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siaubo tematikos parkai masina tik paauglius ir jaunimą, realybė – kitokia.
Atvyksta ir šeimos su vaikais, ir jaunimo kompanijos, vyresnio amžiaus žmonės ar net senjorų grupės. Donatas pasakoja, kad visai neseniai parke lankėsi grupė moterų, kurios prisistatė kaip „aktyvios senjorės, ieškančios pramogų“.
„Aišku, pasirenka pagal savo baimės lygį. Jos atvyko anksčiau, nuo 16 valandos, ir pabuvo iki tamsos – 18 val. Ir animatorius apžiūrėjo, ir dekoracijas“, – kompaniją prisimena pašnekovas.
Būna ir taip, kad susiburia net kelios šeimos kartos: vaikai, tėvai ir anūkai. Vieni pramogauja su animatoriais, kiti daugiau vaikštinėja aplinkui, apžiūrinėja parką, o seneliai neretai pasirenka prisėsti atsigerti kavos, arbatos ar užkąsti maitinimo zonoje.
„Pas mus nėra kažkokios schemos, kaip reikia parką lankyti – laisvas judėjimas. Kažkas gali kavinėje būti, kažkas siaubo kambariuose, o kiti bendrą ekspoziciją apžiūrinėti parke“, – priduria pašnekovas.
Parke nėra griežto amžiaus cenzo, vis dėlto tėvams rekomenduojama įsivertinti vaikų baimės lygį ir patariama vestis vaikus nuo šešerių–septynerių metų, nors lankytojų būna ir jaunesnių, pavyzdžiui, trimečių:
„Tikrai būna, kad ir 13-mečiai iki vartų ateina ir jiems jau baisu, matosi iš akių, kaip jie reaguoja, jau į parankę kabinasi, nenori, bet būna ir 8-mečių, kurie šokinėja visi laimingi, jiems viskas juokinga ir jie dar nori pramogauti.“
Vyksta ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio
Paklausus, o iš kurių gi Lietuvos vietų lankytojų atkeliauja daugiausiai, pašnekovas sako – iš visur, net leidžiasi į kelių valandų trukmės kelionę iš Klaipėdos, Kretingos. Kauno ir Vilniaus jau nė neskaičiuoja, nes atstumas nėra didelis.
Bėgant metams susibūrė ir „etatiniai“ lankytojai, kurie grįžta ne tik kasmet ar, pavyzdžiui, kas dvejus metus, bet ir keliskart tais pačiais metais. „Vieną kartą atvyksta su vienais draugais, kitą kartą su kitais“, – šypteli pašnekovas.
„Tikrai turim ir užsieniečių. Ir latviai atvažiuoja, ir lenkai. Jų nėra didelis kiekis, nėra kritinė masė žmonių, bet atvyksta. Galbūt dažniau tai yra tie žmonės, kurie savo šalyje tokius dalykus išbando ir žiūri, kas aplink yra, ką galima kitur pamatyti“, – prideda Donatas.
Nepabūgę gąsdinimų šią vietą atranda ir žinomi Lietuvos žmonės. Pašnekovas sako, kad kiekvienais metais užsuka Mino ar Merūnas Vitulskis. O štai šiemet netikėtumas nutiko su Stanislavu Stavickiu-Stano:
„Čia – juokinga istorija, nes dažniausiai, jeigu kokia įžymybė atvyksta, mes informuojame savo personalą, kad lauktų, pasitiktų. Šįkart neinformavome kolektyvo, kad Stano apsilankys – jis tiesiog nusipirko bilietus ir atvažiavo, kai, pasirodo, jam net bilietų nereikėjo, jį visur praleido.
Nors niekas nebuvo apie tai informuotas, pamatė žinomą veidą ir viską suprato – kartais taip būna.“
Savaitę iki Helovino bilietai jau būna iššluoti
Pakalbėkime ir apie skaičius. D. Antonovas sako, kad vienu metu parkas gali priimti 400 lankytojų, per dieną jų – net 1200, o pačiomis populiariausiomis dienomis, prieš pat Heloviną, jų būna ir dar daugiau.
Pradėjus darbus, pirmas dvi savaites nuo atidarymo, kuris įvyksta pirmąjį spalio savaitgalį, kai, kaip pats sako, veikla dar tik „įsivažiuoja“, parkas dirba penktadienį–sekmadienį, vėliau parko darbo dienos išsiplečia iki ketvirtadienio–sekmadienio, o jau nuo spalio 20 d. parkas yra atviras kasdien.
Būtent tuo metu, kaip pastebi pašnekovas, susidomėjimas išauga labiausiai – jau savaitę iki Helovino bilietai būna iššluoti, vietos tirpsta ir kitoms dienoms.
Parkas atidaromas nuo 16 val. ir dirba iki 22 val., išimtis yra spalio 30–31 dienos, kai parkas dirba iki vidurnakčio.
„Paskutinius svečius įleidžiame valandą iki parko uždarymo, bet visą laiką tenka viršvalandžius padirbėti, nes žmonės nori pabūti – nė vieno iš parko neišvarom ir laukiam tiek laiko, kiek reikia, kol visi pareina“, – šypteli D. Antonovas.
Paklaustas, kiek laiko žmonės įprastai užtrunka parke, jis pažymi, jog laikas nėra ribojamas, vis tik skaičiuoja, kad vidutiniškai užtrunkama apie dvi valandas.
Populiariausiomis dienomis, t. y. penktadienį ir šeštadienį, laiko gali prireikti ir daugiau, maždaug trijų valandų, nes prie siaubo kambarių gali susidaryti eilės – į vidų įleidžiama po keturis žmones.
Atskleidė kainas ir ką žinoti vykstantiems
Besidomintiems kainomis, iš anksto perkant bilietą internetu jis kainuoja 20 eurų, perkant vietoje – 25 eurus. „Yra atskira eilė, kai kada reikia palaukti bilieto – eilės piko valandomis būna ir iki 30 minučių kartais“, – priduria.
Parke taip pat galioja nustatytos taisyklės. Perkantys bilietus internetu gauna ir atmintinę, atvykstančius į vietą jos pasitinka registratūroje prie įėjimo.
„Neleidžiame alkoholio, gėrimų stiklinėje taroje, taip pat atsivežti gyvūnų“, – ko parke daryti negalima vardija pašnekovas, pridėdamas, kad draudimas atsivežti augintinius įvestas ir dėl jų pačių gerovės, kad nejaustų streso, ir kitų saugumo.
Artėjantis Helovinas tampa metu, kai ieškoma pramogų, priverčiančių oda bėgioti šiurpuliukams, o parkas prisipildo lankytojų.
D. Antonovas išskiria, kad didžiausi lankytojų srautai tradiciškai fiksuojami penktadieniais ir šeštadieniais, o ketvirtadieniai ir sekmadieniai – ramesni, tad bus geresnis pasirinkimas vengiantiems didelių masių žmonių.
Lapkričio 1-oji kasmet yra paskutinė parko darbo diena, nes, kaip teigia jo vadovas, po Helovino žmonės jau ima gyventi žiemos švenčių nuotaikomis:
„Po lapkričio 1-os žmonės jau pradeda gyventi Kalėdomis – jau dabar prekybos centrai išstato eglutes, girliandas. Helovinas faktiškai yra tokia šventė, kuri užpildo tarpą tarp vasaros galo ir Kalėdų, kaip tarpinė stotelė.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
