Ar krikščionims derėtų švęsti Heloviną ir kaip į šią vis labiau Lietuvoje populiarėjančią šventę žvelgia tikintieji, naujienų portalui tv3.lt pasakoja kunigas Juozas Janulis.
Helovinas – ne krikščioniška šventė
Pasak J. Janulio, Helovino krikščionys neturėtų švęsti pirmiausia todėl, kad ši tradicija yra susijusi su pagoniška pasaulėžiūra.
„Kadangi tai pagoniška šventė, o mes gi ne pagonys. Tegul pagonys tą šventę švenčia. Kodėl mes turime svetimo tikėjimo šventes švęsti?“ – svarsto kunigas.
Dvasininkas šią situaciją lygina su kitų tautų ar religinių tradicijų šventėmis. Jo teigimu, žmogui, kuris save laiko kataliku ir laikosi krikščioniškų tradicijų, nebūtina perimti visų kitų kultūrų švenčių.
„Kas mums svetima, tas ir netinka švęsti. O jiems gal ten labai tinka“, – sako J. Janulis.
Anot jo, svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje taip pat turime savų tradicijų. Kaip vieną iš pavyzdžių kunigas mini Užgavėnes, kai žmonės taip pat persirengia įvairiais personažais, tačiau ši šventė turi kitą prasmę ir yra įsišaknijusi lietuviškoje tradicijoje.
„Per Užgavėnes taip pat vaikščiodavo persirengėliai – Lašininis, Kanapinis. Tai lietuviška persirengėlių šventė. Čia jau mūsų tradicija, mūsų šventė“, – aiškina kunigas.
Ar švęsti Heloviną – nuodėmė?
J. Janulis pripažįsta, kad Helovino šventimą galima vertinti kaip nuodėmę, tačiau ją vadina nedidele. Vis dėlto, jo teigimu, svarbiausia yra pats principas ir žmogaus pasirinkimas laikytis savo tikėjimo tradicijų.
„Vis tiek tai yra tai, kas netinka. Jeigu tu esi krikščionis katalikas, tai kodėl tu šventi pagoniškas šventes?“ – klausia dvasininkas.
Jis taip pat skeptiškai vertina Helovino metu populiarų persirengimą raganomis, velniais, demonais ar kitais bauginančiais personažais. Vis dėlto, pasak kunigo, pats persirengimo faktas savaime nėra problema – svarbu, kokios šventės kontekste ir kokiu tikslu tai daroma.
Helovinas Lietuvoje dažnai minimas šalia Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių, kurios katalikams turi visiškai kitą prasmę. Lapkričio pradžioje žmonės prisimena mirusius artimuosius, lanko kapus, uždega žvakes ir meldžiasi už išėjusius.
Todėl, J. Janulio teigimu, Helovino šventimas šiuo laikotarpiu gali būti vertinamas ir kaip nepagarba. Paklaustas, kodėl taip mano, dvasininkas savo poziciją aiškina per jam artimą kultūrinės tapatybės pavyzdį.
Jis svarsto, kad lietuviai taip pat neturėtų perimti jiems svetimų, su jų istorija ar tradicija nesusijusių švenčių.
„Pradėkime dabar švęsti sovietines šventes. Ar tinka lietuviams jas švęsti? Netinka...“ – sako J. Janulis ir priduria, kad panašiai reikėtų žiūrėti ir į Heloviną – jei tradicija nėra sava, katalikui nebūtina jos perimti.
Be to, pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėjant įvairiems Helovino renginiams bei siaubo parkams, J. Janulis į tokias pramogas taip pat žvelgia skeptiškai ir tikina, kad tikintiesiems prie jų prisidėti nebūtina: „Nereikia prisidėti prie tų dalykų.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
